Santuokinis vandalizmas

Kaip demaskuoti pasislėpusį diversantą, kuris gresia jūsų artumui

Les ir Leslie Parrott

Kai mes lipome iš automobilio, žmona nerimastingu tonu paprašė: “Tu išsiurbsi kambarius prieš jiems ateinant, gerai?”

Aš sumurmėjau: “Gerai, aš tuo pasirūpinsiu”.

Abu kartu su pilnais maisto produktų maišais atėjome į virtuvę. “Aš sudėsiu produktus, o tu jau gali pradėti siurbti kilimus” – pasakė žmona. Įtampa namuose kilo, nes už poros valandų laukėme ateinant dviejų pažįstamų porų.

“Neužmiršk uždegti žvakes ir parink kokią muziką, kad jiems būtų jaukiau” – sušuko man iš virtuvės. Girdėjau, ką ji pasakė, tačiau nieko neatsakiau, nuėjau į savo kambarį, kad peržvelgiau elektroninį paštą – ar nėra kokių “skubių” laiškų.

Vos po poros minučių atėjo žmona ir susierzinusi paklausė: “Ką tu darai?”

“Skaitau laiškus” – mano balsas pakvipo savigyna o veido išraiška rodė sutrikimą. Jai tai nerūpėjo. “Nesijaudink, aš tuo pasirūpinsiu” – kaltai pasiteisinau.

Ji giliai atsiduso ir išėjo. Po penkių minučių išgirdau ūžiant dulkių siurblį. “Aš jau beveik baigiau ir einu tau padėti” – sumurmėjau panosėje. Dar po dešimties minučių ūžesys nutilo. Pašokau iš kėdės ir nuėjau į svetainę.

-Aš galvojau, kad tai turiu padaryti aš, – ištariau.

-Aš padariau pati, - atšovė žmona

Laikas nuo laiko mes visi išsisukinėjame nuo to, kas mūsų sutuoktinių planuose yra būtina padaryti. Juk mes galime būti pavargę, užsiėmę, išsunkti ir panašiai. Yra daugybė priežasčių, kurios pateisina mirtinus mūsų santuokos diversantus. Visa tai yra labai subtilus savanaudiškumas. Jis pamurkdo mus gilyn, kai mes būname pavargę, o reikia padaryti kelis būtinus darbus. Todėl gana dažnai mes apsimetame, jog nepastebime namų ruošos, “pamirštame”, ką reikia padaryti ir tikimės, kad tai padarys sutuoktinis, o mums to nereiks. 

Subtilus savanaudiškumas įslenka į santuokas daugybe būdų. Kai kada žmona savanaudiškai kaupia sau vyro laiką. Ji  apgailestauja dėl įtempto savo vyro darbo grafiko, tačiau niekad nesvarsto, jog galėtų savo grafiką pakeisti jo naudai. Arba galvoja sau, jog nieko tokio, kad išgers kavos puodelį su savo draugėmis, o vėliau papriekaištaus savo vyrui, kad tas “be reikalo” naršo internete. Mes visi savo naudai daugiau ar mažiau savinamės vieni iš kitų pinigus, energiją, laiką ir nesuvokiame, jog taip švaistome nesuskaičiuojamas galimybes rodyti savo gerumą ir dosnumą, kas vestų mus į dar gilesnį inymumą ir betarpišką tarpusavio ryšį.

Problema yra tame, kad mes fokusuojamės į save. Ir visiškai nesvarbu, kiek tai subtilu, svarbu, kad tai yra smūgis tiesiai į santuokos širdį. Mes galime be perstojo racionalizuoti savo savanaudiškumą, tačiau bet kuriuo atveju nedarydami tai ko reikia, mes prarandame partnerystės dvasią. Subtilus savanaudiškumas užtikrina ne dvasinę, bet kambario bendrystę. O baisiausia, kad jis sukelia konfliktus. Dievo Žodis sako kad Dievas atmokės: “….išpuikėliams, kurie neklauso tiesos, bet yra pasidavę neteisumui, – pykčiu ir rūstybe“ (Rom 2:8). Kai mes švaistome gerumą ir esame užsiėmę savimi ,mes neišvengiame vaidų ir rietenų.

Ar kalbame apie tai, jog santuokoje nėra vietos mūsų poreikiams, asmeniniam laikui ir tam tikro “pasišventimo sau”? Ne. Jei gyvenate po vienu stogu, nėra jokios abejonės, jog savanaudiškumas iškils vėl ir vėl. Tačiau reikia žinoti vieną faktą – savanaudiškumas mažina intymumą. Tam, kad patirtumėte tą artumą, kurio ilgitės, turite elgtis taip, kad dosnumas atsvertų į save nukreiptus veiksmus. Kuo dažniau stengsitės pasiaukoti savo sutuoktiniui, tuo gilesnis bus jūsų intymumas.

Dažniausiai tenka ilgai ir kantriai mokytis, kad suprastum tikrąją pasiaukojimo vertę. Žingsni po žingsnio tenka atiduoti savo šykštų būdą ir atrasti tuos neišmatuojamus privalumus, kurie kyla iš dosnumo.

Reikia nuolat tramdyti savo troškimus ir nustoti savintis sutuoktinio laiką. Nei vienas iš mūsų nėra nesavanaudiškas šventasis. Ir mes visi žinome, kad niekada nepasieksime mus tenkinančio sielos ryšio su kitu žmogumi, tokio, kuris šlovintų Dievą ir vienas kitą. Nepasieksime, jei neatidėsime į šoną savanaudiškus troškimus ir neauginsime savo dvasios vienas kitame.