Kai nustojau į seksą žvelgti kaip į seksą

Jie sakydavo: “Seksas yra ir tau”. Aš užversdavau akis ir stebėjausi – kodėl jie stengiasi įgrūsti man tą Stepfordo žmonų- pašluosčių būdą.

Visai nesvarbu, kas tai sakydavo – vyrai ar moterys, krikščioniški autoriai, pasaulietiniai rašytojai, išsilavinę ar neišsilavinę žmonės, vedę ar išsiskyrę.

Kas liečia mane, bet kuris sakantis, kad aš turiu daugiau mylėtis su savo vyru, teigdavo, kad mano poreikiai nesvarbūs, kad mano jausmai nesvarbūs ir visiškai nesvarbu, koks mano vyro santykis ir elgesys su manimi. Kalbant trumpiau, jie man sakė, kad aš nesvarbi.

Seksas man būdavo tarsi griūtis, auka ir karti piliulė. Net tada, kai mėgavausi fiziškai, jaučiausi tarsi vartojama ir ištuštinama.  

Ir štai aš, atradusi visišką laisvę santuokiniame guolyje, kupina dėkingumo Dievui už tai, kad jis sukūrė mane, kaip seksualią būtybę ir pagaliau supratusią, kad seksas yra ne vien mano vyrui, bet ir man.

Savo straipsnyje "Kaip negalvoti apie seksą", rašiau,

Skirtumas tame, kad suvokiau, jog seksas man yra toks pat svarbus, kaip ir mano vyrui. Praeityje galvojau apie jo domėjimąsi seksu, smalsavau, ko jis norėtų, o aš galėčiau padaryti. Praeityje seksas visiškai nebuvo skirtas man. Net tada, kai pradėjau savo permainų kelią, taisiau savo pačios sekso kokybę ir kiekybę, dariau tai tik tam, kad mano vyras būtų laimingas. Palaipsniui atėjau į tą vietą, kur suvokiau, kad tos permainos yra tam, kad seksas būtų geras ne tik mano vyrui, bet mūsų santuokai.

Pagaliau visa širdimi supratau, kad mano (ir mano vyro) seksualumas yra taip pat ir man!

Aš nukeliavau iš vyro-centriškos sekso perspektyvos į abipusišką santuokos-centriškumo perspektyvą.

Bet kaip? Kaip aš supratau, kad seksas yra ir man?

Mano vyras nuolatos sakydavo, kad seksas yra intymumas. Bet man seksas buvo tik seksas. 

Kol mano vyras kalbėjo apie seksą, aš troškau emocinio intymaus ryšio – kalbėtis, vertinti jausmus, ir būti dėmesingu tiems dalykams, kurie man rūpi. Man tai reiškė intymumą.

Mano auka

Mano sprendimas pagerinti santuokinį seksą buvo mano auka tikintis atkurti santuokinį intymumą. Aš troškau emocinio ryšio ir buvau įsitikinusi, kad pasiaukojimas seksui atneš man viltį patirti taip trokštamą intymumą.

Mano vyras niekada nebuvo tikras, kad “jam pasiseks”, todėl nuolatos mane įkalbinėjo ir prašinėjo tam, kad turėtų lytinius santykius. O aš tvirtai tikėjau, kad vienintelis jo tikslas – seksas, buvau įsitikinusi, kad kai tik jis patenkins savo poreikį, daugiau ir nesistengs ar net neapsimetinės dėl emocinio ryšio su manimi.

Nežinojau, kaip juo pasitikėti ir jaučiausi nemylima. Baiminausi, kad jis nemyli manęs (o kas galėtų mylėti?) ir jaučiasi nemylimas, nes nesitiki sekso.

Tokia buvo mano minčių realybė: kai tik jis gaus reguliarų seksą, nustos daryti tai, kas mano manymu rodytų meilę man.

Kai nusprendžiau nesipriešinti, tikėjau, kad suteikiu jam galimybę mylėti mane. Bet kai supratau, kad turiu paleisti šią viltį, labai nuliūdau.

Šalutinis sekso produktas

Dar prieš tai, kai mano vyras suprato, kad keičiasi lytinis mūsų gyvenimas, mano pastangų dėka mūsų santuoka praturtėjo.  

Dabar išnyko didžiausioji tarpusavio problema – mes abu pajutome fizinius lytinio aktyvumo privalumus ir išsilaisvinome iš sekso temą kaustančios įtampos.

Kitas dalykas įvyko man net to nesuvokiant – dabar daugiau laiko leidome miegamajame, o tai reiškia, kad daugiau laiko buvome drauge.

Mes kalbėdavomės prieš pasimylėdami ir šnibždėjomės po to. Palaipsniui iš santykių pasitraukė įtampa ir man nebereikėjo nerimauti, kada jis vėl prabils apie sekso stoką. Dėl tos priežasties namuose tapo saugiau ir jaukiau.

Praeityje mano vyro dėmesys man susitelkdavo į mano sutikimą pasimylėti ir kaip maniau aš – į mano pojūčius, mano aimanas, mano nuotaikas. Dabar jam nebereikėjo susitelkti vien į didžiausią stresą savo gyvenime, jis ėmė pastebėti ir kitus dalykus.

Jam nebereikėjo baimintis, kad turi nusipelnyti ar užsitarnauti seksą. Todėl dabar jis be baimės dalinosi tokiais dalykais, kurias anksčiau dalintis negalėjo.

Aš vis dar galvojau, kad seksas yra svarbus mano vyrui, tačiau palaipsniui pastebėjau kad ėmiau jaustis arčiau jo, nei anksčiau.

Vieną dieną į galvą atėjo mintis, kad patiriu emocinį intymumą su savo vyru.  

Pala, pala? Ar tai ir yra tas dalykas, kai žmonės man sakydavo – seksas yra ir tau?

Ar gali būti, kad tai, ką aš laikiau auka, buvo man skirtas palaiminimas?

Vienas tikslas, skirtingi keliai

Ir mano vyras ir aš troškome intymumo vienas su kitu. Mes abu ilgėjomės vienybės, troškome būti priimti ir mylimi tokie, kokie esame. Ir tai, ko norėjo jis visiškai nesiskyrė nuo to, ko noriu aš.

Skirtumas buvo tame, kad mes manėme, jog yra vienas kelias

Intymumas buvo bendras mūsų abiejų tikslas. Aš galvojau, kad kelias į intymumą – per emocijas ir pasikalbėjimus. Mano vyras savo kelią matė per lytinį santykį.

Po ilgų apmąstymų, kad turėtume keliauti mano keliu, mano vyro kelias nuvedė ten, kur troško būti mano širdis.

Kai pamačiau, kad emocinis intymumas kilo iš mano pastangų lytiniame gyvenime, ėmiau dar kartą galvoti apie posakį “Seksas yra ir tau taip pat”.

Ira š manau, kad tai buvo teisinga, nes tai tiesiog kitas kelias į taip troštamą intymumą.  

Iš naujo įrėmintas seksas

Aš pergalvojau kai kuriuos dalykus, ir iš naujo juos įrėminau tam, kad galėčiau matyti tai kitaip.

Intymumas nėra kodinis sekso pavadinimas, kaip ir seksas nėra kodinis intymumo pavadinimas. Aš suvokiau, kad seksas nėra ir man taip pat, bet man ir mano vyrui yra svarbus intymumas.

Vietoje to, kad galvočiau kad seksas yra mano poreikių slopinimas vyro poreikių naudai, pamačiau kad atrandu mus abu tenkinantį intymumą. Į seksą nustojau žiūrėti kaip į seksą. Dabar jis mano tapo intymumu.

Nuo šiol seksas jau nebuvo tikslas ar mane varginantis darbas ilgame ir varginančiame “reikia padaryti” sąraše. Vietoje to jis tapo visišku ir taip ilgai trokštu intymumu.

Nuo tada, kai į seksą pradėjau žiūrėti kaip į man ir mano vyrui skirtą intymumą, mano požiūris tik plėtėsi.  

Seksas nėra kuriam nors iš mūsų. Jis yra porai. Lytinis intymumas stiprina santuoką.

Labiau už tai, kiek jis reiškia mano vyrui ir man, aš labiausiai vertinu tai, ką jis reiškia mūsų santuokai. Lytinio santykio vientisumas nurodo į vieningumą Kristuje.

Mano požiūris į seksą nuėjo ilgą kalią nuo minties, kad tai yra auka. Iš naujo permąstydama savo nusistatymą, kad seksas yra seksas, žengiau labai svarbų žingsnį santuokoje.  

Chris Taylor
forgivenwife.com
Vertė Arnoldas Stasiulis

Intymumas

Intymumas! Koks nuostabus šis žodis! Vaizduotė piešia romantiškus ir jausmingus vaizdus: jie abu žiūri vienas kitam į akis. Gražiai apsirengę įsimylėjėliai vaikšto susiėmę už rankų, jie visad žino, ko nori kitas, o fone skamba nuostabi romantiška melodija, kuri liudija, kad viskas – tobula.

Daugybė žmonių pasiduoda tokiam smegenų plovimui ir galvoja, kad intymumas iškyla kartu su geismu ir aistra. Mes augome romantiškų filmų ir knygų įtakoje, o kai suaugome, pamatėme, kad visiškai nelengva priimti iškilusią gyvenimo realybę. Imame laukti, kad jis vėl taps tokiu, kokio ir ilgimės. Be kokio gyvenimo mes ilgimės? Daugelis atsakys paprastai – mes ieškome to neįtikėtino santykio, kuris vadinasi INTYMUMAS. Mes trokštame jo ir nuolat nusiviliame realiu gyvenimu, nes kažkodėl tikime, kad jei naudosimės gyvenimo teikiamais malonumais -  gyvensime TIKRĄ GYVENIMĄ ir karštai mylėsime. Erdvus namas, modernus automobilis, gražūs batai… puikiai žinome, jog joks pirkinys nepatenkins to alkio, kurį patiriame visi. Nes tas troškimas patirti intymų ryšį yra mumyse ir mūsų pačių gyvenimuose.

Aš noriu būti intymus visose savo gyvenimo dalyse. Ne vien spalvingais džiaugsmo pliūpsniais, bet ir ne visai išvaizdžiais dalykais – klūpėjimu ant kelių ir ašaromis. Noriu intymumo su savo žmona ne vien kaip MŪSŲ poros dalimi ir mūsų vaikų mama, bet ir su ta moterimi, kokia ji yra šiandien. Noriu matyti savo vaikus kaip unikalias būtybes, kurioms skirtas didingas ir labai mažai su manimi susietas gyvenimo tikslas.  Noriu matyti savo mamą, kaip šiandien esančią moterį, o ne tą kurią pažinojau būdamas mažas berniukas. Man reikalingas intymus santykis su prekybos centro apsauginiu, kuris negailestingai baudžia mažas, porą saldainių suvalgiusias mergaites. Aš renkuosi savo santykio būdą, kad galėčiau jį valdyti ir žinoti, kurlink jis veda. 
Aš noriu būti intymus su pačiu savimi, kad galėčiau suprasti, kas iš tikrųjų darosi, kai pradedu slysti. Šiandien mano poreikiai yra kitokie. Aš pats – kitoks. Kaip galiu užmegzti santykį su savo vaikais, jei neskyriau laiko santykiui su savimi? Žinojimas, kas aš esu ir kuo tampu yra daug pastangų ir dėmesio reikalaujantis šokis. Intymumui reikia drąsos ir ryžto, kad nuplėštum tas kaukes, kurios saugo mane nuo tikrojo ir pažeidžiamo “aš”.

Man teko nutraukti draugystes, kurios buvo iš tikrųjų intymios. Labai sunku trauktis, tačiau neretai tai padaryti būtina. Intymumas yra nuostabus, bet dažnai ir labai komlikuotas. Dažnai atrodo, kad intymumui nereikia jokių pastangų, o kartais jis tampa tiesiog nepakeliamu. Aš renkuosi paprastą ir nuotabiai realų gyvenimą. Nebijau sudėtingų ir nemalonių pokalbių. Aš iki šiol bjauriuosi tomis draugystėmis, kurias reikėjo nutraukti kur kas anksčiau nei tai padariau. Ir tai yra tiesa paženklintos netobulos mano gyvenimo kelionės dalis. 

Pamenu, kaip naktį verkiau virtuvėje. Dieną viskas buvo gerai, aš daug juokavau ir linksminau kitus, tačiau pažvelgęs į savo netobulumą, griuvau į save, kuris nebuvo nei patrauklus, nei pateisinamas. Skruostais riedėjo ašaros ir aš supratau, kad tai ne šios akimirkos ašaros - jos liudijo apie ilgas dienas kentėtą skausmą ir į vidų sugrūstą stresą. Man sakė: “Viskas gerai, viskas bus gerai” o aš labiausiai troškau, kad jie niekada nepatirtų to, ką aš patyriau ir man buvo gėda, kad dabar kažkas turės manimi rūpintis. Tačiau ar gali būti kitaip, kai išdrįstame atsiverti  taip intymiai ir tiems žmonėms, kurie yra patys artimiausi? Kai mes neslepiame savo džiaugsmo ir savo skausmo. Kai dalinamės žėrinčiais ir užgesusiais jausmais.

Ir tikrai viskas bus gera, nes viskas turi būti gera. Ir tai padarys ne romantiški muzikos garsai, o sąžiningi 15-mečio berniuko žodžiai jo mamai.

Viskas bus gerai…

Ar seksas būtinas laimingoje santuokoje?

Kartais poros susiginčija, ar tikrai reikia sekso, kad santuoka būtų laiminga. Ypatingai, jei jie jau laimingai gyvena ir be sekso. Patyrinėkime, kodėl seksas yra būtinas laimingoje santuokoje.

Porų konsultantai savo praktikoje nuolat susitinka su sutuoktiniais, kurie turi problemų lytiniame gyvenime.  Visos istorijos yra skirtingos, bet dauguma iš jų sukasi apie vieną ir tą patį: jis nori daugiau sekso, o ji – ne. Jis sako, kad seksas jam reikalingas, kad pasijustų artimesnis, o ji stebisi, kodėl jam neužtenka apsikabimų ir prisiglaudimų, kurių tiek daug ji jam teikia namie. Ji sako, kad turi pasijusti artima, kad galėtų mylėtis, o jis stebisi, kodėl seksas jai nepadeda taip pasijusti.

Vakare ji nemato, kad seksas jam yra būtinas. Juk yra tiek daug dalykų, kuriuos jie gali nuveikti kaip pora, kas gali jų santykius pakelti į naują lygį, tai kodėl prioritetas turi būti teikiamas seksui? Kažkuriuo metu ji ima stebėtis, kas su ja negerai, - juk ji nenori sekso, o jis stebisi savimi – kodėl jis taip nori mylėtis? Gal tai nenormalu?

Taip pora ima skęsti įtarinėdami save ir vienas kitą, jie patiria vis didesnes frustracijas ir kaskart vis labiau tolsta. Tad nenuostabu, kodėl tiek daug porų ir ypatingai moterys ima manyti, kad seksas nėra būtinas, kad santuoka būtų laiminga. Nes jis sukelia tik problemas. Ir jei jie išmoks apsieiti be sekso, problema bus išspręsta.
 
•    Seksas yra gyvybiškai svarbus santuokai

Seksas yra vienintelis dalykas, kuriuo daliniesi su savo sutuoktiniu ir nesidalini su niekuo kitu. Jis daro mus sutuoktiniais, o ne sugyventiniais. Ir tai yra gyvybinė santuokos dalis.
Seksas ne tik išskiria jus iš sugyventinių, bet reikalauja ir gilesnio bendravimo lygio, tokio, kurio negalite turėti su bet kuo. Seksas reikalauja, kad kalbėtumėtės apie intymius ir emocinius dalykus. Pavyzdžiui, jei norite turėti autentišką intymią patirtį, turite pasakyti sutuoktiniui, kur jūs norite būti liečiamas/liečiama ir pageidauti konkrečių dalykų. Todėl tai pareikalaus tokio pasitikėjimo vienas kitu, kokio neturėjote su niekuo kitu. Kalbėdami apie lytinius pageidavimus ir pasitarnavimus atverkite savo pažeidžiamumą. Rodykite gilų pasitikėjimą, kad sutuoktinis galėtų atsiliepti be nuteisimo ar vertinimo. 
 
•    Seksas sukuria aistrą ir unikalų ryšį

Galimybė kalbėtis su sutuoktiniu per savo pažeidžiamumą  ir intymumą sukuria unikalų ryšį, kurio neįmanoma užmegzti kitokiu, nei lytiniu būdu. Toks intymumas ir fiziniai prisilietimai atneša į jūsų santykius aistrą. Tai žinia jūsų sutuoktiniui, kad jame matote daugiau nei draugą. Jūs galvojate, kad jūsų santykiai yra kur kas gilesni. Šis unikalus meilužių ryšys rezonuoja, sukelia aistrą ir romantikos jausmą. To neįmanoma pasiekti kitokiu nei lytiniu būdu.

Kai poros ateina į konsultacijas ir atskleidžia lytines problemas, jie neretai nustemba, kad nereaguojama į technikas ar kiek kartų per savaitę jie mylisi. Visai nesvarbu ar jie mylisi du kartus ar dešimt kartų per savaitę. Kur kas svarbiau, kad seksas taptų inymiu ir jų abiejų patirtis apjungiančiu būdu. Jei to nėra, santuoka yra nelaiminga. Tad vietoj to, kad ginčytis  ir tolti vienas nuo kito, poros turi išmokti bendrauti ir kalbėtis apie seksą. Taip pat jie turi būti atviri savo sutuoktinio poreikiams, norams ir jausmams. Tai ne vien gero sekso, bet ir didingos santuokos patarimas.