2007 m. spalio 24 d., trečiadienis

Pasitikėjimas

Dar Maceina paaiškino žodį "religingas". Tarp "religinio" ir "religingo" toks pat skirtumas, kaip tarp "vaisinio" ir "vaisingo". Todėl nematau kontrasto tarp religingo ir tikinčio. Ar gali būti vaisingas ne iš širdies?
Žmogus yra kūrėjas, nes tas galias jam suteikė Dievas. Dar Adomui ir Ievai pasakyta "nevalgykit vaisiaus nuo to medžio". Nebūtų reikėję ir sakyti, jei juose nebūtų įkrautas kūrybinis pradas. Kūrybinis pradas visų pirma reiškia valią rinktis. O valia rinktis - su atsakomybe. Pastebėsiu, kad valia RINKTIS sufleruoja, kad RINKTIS reiks jau iš pasiūlyto.

Turėdamas valią rinktis puikiai žinai, kad yra toks dalykas kaip nežinomybė. Krikščionybė nuolat ir visur teigia žmonėms - yra Dieviškasis slėpinys, nebijokit jo, - Dievas jus myli.

Ar daug aiškina eiliniam darbuotojui firmos vadovas apie strateginius savo planus? Tai yra jo žmogiškasis slėpinys. Atrodo, kad iš baimės turėtum numirti?

Juk pasitiki lygiai taip pat kaip ir tavimi pasitiki.

Padaugink tai iš Dievo pasitikėjimo tavimi...

Taigi, grįžus prie Dievo prapuola bet kokia baimė dėl to jo "neaiškinimo". Beje, tai jau liečia ne tik katalikus, bet ir visus kitus - niekas tikrai nežino kada mirs ir nelabai dėl to jaudinasi.

Nes jau pasitiki.


Laimė ir lentynėlės

Laimė negali būti dėliojama į kokybės lentynėles.
Ji arba yra arba ne.
Jei yra – ji netilps į bet kokias lentynėles.
Jei nėra – lentynėlės nereikalingos.

Išmintis ir žuvis

Paradoksas - vienu atveju senolio išmintis yra vertinga dėl jo sukauptos patirties ir ją vertinga žinoti. Kitu atveju - jaunuolis gali teigti ir dažnai teigia - nepudrink man smegenų - laikai pasikeitė ir aš einu į "Žvaigždžių fabriką" išgarsėti. Jam 2000 metų patirtis - juokingas balastas, jis nori būti lengvas.
Kas tame pozityvaus? Ogi leidimas nudegti nagus. Senolis žino pasekmes, bet negali įtikinti jaunuolio elgtis išmintingai, kadangi išmintį anas turi įgyti pats.
Gaunasi, kad visas pasaulio tobulėjimas - kaip žuvies žvynai - jie dengia kartą nuo kartos. Ne kraštas prie krašto, o vienas ant kito prasislinkdami, - tai yra savo gyvenimo dalimi kartoja anos kartos išmintį. Bet ar tai reiškia, kad žvynai prie uodegos yra išmintingesni už žvynus prie galvos? Tai ko gero reiškia, kad jie kartu patys to nesuvokdami dengia žuvį. Tą suvokia tik Dievas ir turi galimybę suvokti ir žvynas, jei jis nelaikys savęs ypatingu ir nepriklausomu. O tas supratingumas ateina tuo metu, kai savimi jau klojies ant kito išminties.
Be abejo tai sąlygojo Dievas.
Nuostabu, kiek jis toli užmatęs