Kaip pripažinti vyrus

Visą laiką yra rašoma ir kalbama, kad moterims reikalingi komplimentai, kad jos myli ausimis ir trokšta, kad vyrai pripažintų jų pasiekimus, veiksmus, grožėtųsi jomis ir pan.

Bet ar teko kada nors girdėti, kad vyrams irgi reikalingi komplimentai? Kartą viena moteris pabandė ir netrukus jos gyvenimas pasikeitė. Ji ėmė sakyti vyrams komplimentus ir net fantazuoti jiems apie tam tikras savybes. Nuo to laiko visi jos gyvenime sutikti vyrai jai patikdavo. O buvo taip – ji dirbo reklamos agentūroje ir skubėjo pas klientą. Reikėjo pereiti gatvę. Tai pastebėjo automobilyje sėdintis vyras ir išlipęs iš jo, pasiūlė pavežėti skubančią moterį. Pakankamai standartinė situacija. Įvyko toks dialogas:

- Dėkoju, kilnusis riteri, bet aš jau esu vietoje, man štai į šį pastatą.

- O kodėl aš kilnusis riteris?

-Maža yra vyrų, kurie štai taip išliptų iš automobilio, mestų savo reikalustik tam, kad pavežėtų moterį.

- O jūs čia ilgam?

- Ne

- Tai jei galima, aš jus pavežėsiu po to?

Ir tas Vyras nuvežė ją į kitą susitikimą, po to jie kartu vakarieniavo, o po vakarienės nuvežė ją namo. Komplimentas vyrui taip pat turi stebuklingą galią. Po to atvejo moteris negailėjo komplimentų nei vienam vyrui. O jie elgėsi taip, kaip ji ir svajojo.

Bet yra tam tikras vyriškų komplimentų skirtumas nuo komplimentų moterims. Pirmiausia moterys mano, kad jei ims sakyti, jog jis pats geriausias pasaulyje, jis išpuiks ir gali nueiti pas kitą. Toks atvejis yra įmanomas, jei nebus išsiaiškinta vyriško komplimento esmė. Vyrai ir moterys yra be galo skirtingi. Komplimentas moteriai – tai jos savivertės pakėlimas. Gavusi jį moteris „nešasi su savimi“ ir išreiškia tai gera nuotaika.

Pass vyrus visiškai kitaip. Jiems reikalingi kitokie komplimentai. Tai bus labiau pripažinimas, nei komplimentas. Tai yra jo savybių pripažinimas. Jei pasakysite vyrui, kad jo akys – žavingos, nebus jokio efekto. Greičiau – priešingas efektas. Vyrams yra ypatingai svarbus pripažinimas. Jam svarbu, kad moteris jį pripažintų. Pripažintų jo poelgius, bruožus, veiksmus, pastangas, darbus. Tai yra moteris turi matyti ir vertinti tai, ką jis daro dėl jos, dėl jų santykių ir dėl šeimos. Toks pripažinimas daro stebuklus. Tokiu atveju vyras ima augti, sustiprėja pečiai, išauga sparnai ir jis pakyla ir užkariauja pasaulį, atneša jį prie jį pripažinusios moters kojų. Ir jokio skirtumo, kas yra ta moteris – žmona, motina, kaimynė ar traktoristė. Vyrui ji yra įkvepianti Moteris ir taškas.

Kaip kurti ir vystyti santykius poroje

Santykių kūrimas yra nuolatinis procesas. Būna, kad nuostabūs, į laimę vedantys santykiai sugriūna dėl kvailų klaidų. Visi nori sutikti tokį žmogų, su kuriuo bus lengva ir paprasta. Ir kai sutinkame savo dvasia artimą žmogų, trokštame atsipalaiduoti. Ima rodytis, kad pagaliau, be jokių pastangų galėsime būti savimi su mylimu žmogumi. Bet kaip tik nuo to ir prasideda problemos santykiuose. Čia nepakanka vien meilės. Kai siaučia emocijos, ne taip lengva pastebėti, kad ėmė blėsti santykiai. Bet vėliau, diena po dienos tampa vis neaiškiau, kur dingsta aistra, o pats artimiausias žmogus virsta eiliniu. Jei nebus dedamos abipusės pastangos, praeis ir meilė ir aistra.

Kai vyras ir moteris užmezga santykius, jie iš naujo atranda vienas kitą. Dar daugiau – jie siekia tapti vienu ir tai dažnai yra laikoma idealo įsikūnijimu. Bet kaskart žengiant po žingsnį vienas prie kito, santykiai praranda lengvumą ir naujumą. Iš pradžių jie iškeičiami į galimybę pilnai atsiverti vienas kitam. Bet neįmanoma priimti kitą žmogų, jei negali priimti visų savo savybių ir išraiškų. Bet apie tai beveik niekas nesusimąsto.

Dėl savo abejonių tiek vyrai, tiek moterys stengiasi pririšti prie savęs kitą. Jiems atrodo, kad tokiu būdu jie isšaugos savo santykius. Todėl jie pradeda kontroliuoti ir dėl viso pikto uždavinėti tokius klausimus: „Kur tu?“, „Su kuo tu?“ ir pan.

Liūdna pripažinti tą faktą, kad žmonės vienus prie kito traukia jų baimės: baimė likti vienam, baimė neturėti vaikų, baimė netekti meilės... Taip palaipsniui santykiai tampa būdu išvengti gyvenimo sunkumų. O sveikiems santykiams toks susiliejimas yra nereikalingas. Norint išlaikyti partnerį, reikia jam duoti laisvę. Prie netekties dažniausiai veda pati baimė netekti, nes pavydas ir troškimas pririšti yra alinantis.

Bet tai dar ne viskas. Kai tik atsiranda pojūtis, kad žmogus priklauso man, iš karto kyla melagingas jausmas, kad aš turiu kažkokias teises į tą žmogų, kad galiu kažko iš jo reikalauti, kad dabar jis privalo man kažką daryti. Kaip tik nuo to prasideda abipusės manipuliacijos ir skriaudos. Iš santykių palengva dingsta pakantumas ir vienas kito pagarba. Tai, ko vyras ir moteris niekada sau neleistų santykių pradžioje, jau po kelių mėnesių tampa normalu. Gali pasirodyti, kad tai ir yra ta pati saviraiškos laisvė, kuri taip vertinga artimuose santykiuose, bet iš esmės tai yra savikontrolės praradimas. Santykiai yra toks žaidimas, kur svarbiausia – procesas, o ne rezultatas. Daugeliui atrodo, kad santykių žaidimo tikslas – pasisavinti partnerį, o po to – atsipalaiduoti. Teisė į laisvę pagimdo gilų prieraišumą. Būkite savimi, bet nepamirškite, kad šalia jūsų yra žmogus, kuris taip pat turi likti savimi.

Laikui bėgant santykiuose lieka vis mažiau rūpesčio vienas kitu. Kodėl? Kodėl bet kuri pagalba gimsta iš pareigos ir kaltės jausmo, o ne iš noro pasirūpinti artimu? Santykiuose taip pat labai svarbu išmokti atiduoti, o ne tik reikalauti ir imti.

Dar norisi priminti apie manipuliacijas santykiuose. Manipuliavimas yra dar vaikystėje įsisavinta technika. Tai yra būdas gauti ką nors iš kitų, nerisiimant jokios atsakomybės. Prašyti yra sudėtingiau – reikia turėti drąsos pareikšti savo norą ir įsivelti į atsakomąjį įsipareigojimą. O kaip tik šito ir norisi išvengti. Todėl į darbą eina užuominos, nuskriaustas ar nusiminęs veidas – viskas, kas tik įmanoma, kad tik žmonės patys padarytų tai, ko mes norime. Kiekviename žmoguje galima rasti tas stygas, kurias galima užgauti. Bet kam? Kam reikia tokių žaidimų, jei dėl visko galima susitarti? Išmokite kalbėti apie savo norus tiesiai ir paprastai. Tai yra suaugusio pozicija – susitarti, nesiderėti, neskaičiuoti kiekvienos paslaugos kainos, bet ir nesigėdyti prašyti ir savo ruožtu – vykdyti kitų norus.

Dar viena klaida – manyti, kad vyras ir moteris viską turi daryti kartu, neturėti savo paslapčių ir priklausyti vienas kitam visiškai ir pilnai. Pradinėje santykių stadijoje labai nesinori atsiplėšti vienas nuo kito. Darbas, draugai, pomėgiai – viskas atidedama, kad tik būtume kartu. Kai vyras ir moteris susipažįsta, jei būna nepriklausomi žmonės su savo pažiūromis ir interesais. Kaip tik tokie jie vienas kitam ir patinka. Žmogus sužydi tik tada, kai gyvena pilnakraujį gyvenimą santarvėje su savimi. Bet tai neįmanoma, kai santykiai yra pernelyg tamprūs. Tada vietoje to, kad savo įprastą gyvenimą pripildytume kito žmogaus buvimu, atsisakome nuo savo gyvenimo. Aistros polėkyje nesunku sutikti su tokiais mainais. Bet nurimus jausmams vėl norisi į laisvę, bet jau gali nebelikti tam vietos. Šiame etape daugybė santykių patiria didelius sukrėtimus, nes matomos tik dvi kratštutinės išeitys – arba pašvęsti savo gyvenimą vienas kitam, arba išsiskirti. Nebūtina visą laiką leisti kartu. Svarbu turėti laiką savo vienatvei, savo draugams ir pomėgiams. Reikia leisti sau užsiimti mėgstamu darbu, o kartu būti tik tada, kai to iš tikrųjų reikia. Tą patį galima pasakyti apie fizinę erdvę. Savo kampą galima turėti netgi viename kambaryje. Tai turi būti asmeniška ir neliečiama teritorija. Kiekvienam žmogui laikas nuo laiko reikia vienatvės. Tai yra normalu. Reikia gerbti ir saugoti asmeninę savo sutuoktinio erdvę, kaip savo.

Tas pats ir su pinigais. Daugelis porų turi bendrą biudžetą ir jau paskui kartu sprendžia, kur leisti pinigus. Bet asmeninių pinigų neturėjimas atima iš žmogaus laisvės ir savarankiškumo jausmą. Todėl kiekvienas turi turėti galimybę neatsiskaitydamas išleisti tam tikrą sumą. Dažnai laikoma, kad normalu, jog moteris iš viso neuždirba pinigų ar uždirba per mažai, kad savarankiškai aprūpintų savo gyvenimą. Atrodo, kad čia nieko baisaus, jei vyras yra pasirengęs pasirūpinti ja. Bet psichologiniame lygmenyje tokia padėtis sukelia masę problemų. Sielos gilumoje vyras laiko save geradėju ir mano, kad moteris dabar lieka jam skolinga. O moteris patenka į priklausomybę – dabar ji yra pririšta prie santykio ir neturi jokios galimybės tapti laisva, kai tik to pareikalaus situacija. Kol santykiai geri, tokia situacija atrodo normali. Bet kai tik santykiai patenka į aklavietę, moteris atsiduria spąstuose, kuriuos pati sau paspendė. Todėl pageidautina, kad ir vyras ir moteris turėtų savo nepriklausomas pajamas, kurių pakaktų, kad kiekvienas galėtų gyventi savarankiškai. Jau nekalbant apie tai, jog asmeninės pajamos leidžia neatsiskaityti ir laikas nuo laiko dovanoti vienas kitam malonias ir netikėtas dovanas.

Ne mažiau svarbu, kad išmoktumėte kalbėtis apie tai, kas iš tiesų svarbu – apie save, apie savo išgyvenimus, apie santykius ir tai, kas vyksta tarp jūsų. Būtina dėl visko tartis – kam jums santykiai, kas jums juose patinka, o kas neramina, kurlink einate savo gyvenime, kokią savo ateitį matote. Nereikia kaupti nuoskaudų ir susierzinimo, nereikia atsisakyti nuo savo norų – kalbėkite apie tai. Nuoskaudos, nerimas, baimės, pavydas, pyktis – yra tai, nuo ko žmonNuoskaudos, nerimas, baimės, pavydas, pyktis – yra tai, nuo ko žmonės paprastai slepiasi. Būtinai reikia traukti juos į paviršių. Reikalinga įgyti drąsos, kad apie tai kalbėtum. Bet rezultatas neužtruks – pokalbio metu galima nusikratyti nuo daugybės problemų tarpusavio santykiuose.