2019 m. liepos 9 d., antradienis

3 pasalūniški gynybos mechanizmai, verčiantys priešintis laimei


Mes galvojame, kad baimė mus apgina, tačiau iš tikrųjų ji veda į iškreiptą mąstymą
Laimė yra natūrali jūsų būsena.
Mes sukurti būti „čia ir dabar“, reaguoti į potencialias grėsmes ir nuolat siekti malonumo. Ir visa tai – dėl išlikimo ir gerovės.  Tačiau toksiškoje kultūroje yra normalu nutraukti ryšius, prisitaikyti ir blogai elgtis.  Dėl to kenčia psichinė žmogaus sveikata ir nyksta laimė.
Daugybė priežasčių nulemia, kad mes esame vis mažiau laimingi. Tai ir santykis su kultūra, neurobiologinė žmogaus sandara, auklėjimo spragos ir aplinka. Tačiau yra vienas, absoliučiai svarbus ir nuolat praleidžiamas dalykas. Didžioji gyvenimo patirtos laimės dalis priklauso nuo mūsų įpročių, elgesio ir sprendimų. Todėl visų pirma reikalingas mūsų pačių noras jaustis gerai.
Tai kodėl mes to nenorime? Tam yra kelios labai svarbios priežastys. Jos visiškai nelogiškos, tačiau paplitusios taip plačiai, kad verčia mus susilaikyti.
1. Mes galvojame, kad baimė mus apgina, tačiau iš tikrųjų ji veda į iškreiptą mąstymą
Viena iš svarbiausių priežasčių, verčiančių priešintis gerai savijautai – galvoti, kad mums skirtos negatyvios patirtys, todėl geriausia būtų pasisaugoti. O iš tikrųjų sugebėjimas mąstyti į priekį ir planuoti savo veiksmus yra labai svarbi atsakingai veikiančios asmenybės dalis. Todėl verta suvokti, kad baimė sukelia priešingą poveikį, nei mes norime.
Baimė, kaip ir pyktis savo esmėje yra iracionalios emocijos. Jos sukuria iškreiptą mąstymą ir nesuteikia jokio aiškumo. Jos verčia pernelyg empatizuotis su tuo kas neteisinga, „perspausti“ tas galimybes ir su laiku sukurti tokias aplinkybes, kai sukuriamos tokios problemos, kurių iš esmės nėra. Kai leidžiame baimei mus užvaldyti, su laiku ji tampa gynybiniu mechanizmu, kuris susilpnina psichiką.
Niekas negali „sugrąžinti“ atgal gyvenimo pažangą. Kai žengi žingsnį, įgyji vis daugiau sugebėjimų priimti ateitį. Kiekvienas žingsnis pirmyn jus išlaisvina.
2. Mes galvojame, kad leisdami sau būti laimingais, patirsime didesnę laimės praradimo riziką. Laimė iš tiesų yra nuolatinė praktika.
Dar viena paplitusi baimė sako, kad kai leisite sau būti dėkingais, gyventi „čia ir dabar“, atsipalaiduoti – prarasite budrumą potencialioms grėsmėms ir prarasite viską, kas jums yra svarbu. Paprasčiau sakant – jei leisite sau būti laimingais, jūs tą laimę ir prarasite.
Laimė nėra tai, kas jums duota, tai – nuolatinė praktika. Prasminga lavinti save ir vertinti gėrį, žinoti, kas nėra gerai ir sveikai atsigauti nuo streso ir nesėkmių. Tam, kad išmoktumėte jaustis gerai, reikalinga nuolat praktikuotis ir įsakyti savo protui galvoti konkrečia kryptimi.  Kuo dažniau taip darysite, tuo geriau jums pavyks. Kuo labiau leisite sau būti laimingais, tuo lengviau laikui bėgant sugebėsit atstatyti šią būseną.
Gyvenimas nėra geresnis, jei mums sekasi. Jis tampa geresniu, kai išmokstame sukurti gerą dieną sau.
3. Mes įsitikinę, kad jei leisime jaustis gerai, išugdysime blogus įpročius. Blogi įpročiai tėra išgyvenimo mechanizmas, kai mes patiriame skausmą.  
Daug žmonių neleidžia sau „visų pirma gerai jaustis“ ir tiki tuo, kas instinktyviai atrodo teisinga. Tai dėl to, kad jie spėja, jog jei leis sau būti laimingais, praras savo gyvenimo kontrolę, nupuls į pačius blogiausius įpročius ir niekada nepasitaisys. 
Taqčiau patys blogiausi įpročiai iš tiesų tėra atsakymas į skausma ir nelamingas būsenas. Mes niekada nepersivalgome, nesišvaistome pinigais ir nevergaujame darbe, jei esame laimingi. Blogiausi mūsų įpročiai neatsiranda dėl to, kad kažką pernelyg mylime ir negalime tam pasipriešinti. Jie įsitvirtina, kai tampame priklausomi nuo to, kas verčia jaustis mus geriau.
Daug kas iš to, ką laikome bendromis žiniomis apie savo protinę ir emocinę sveikatą ir tiesiog neteisinga. 
Laimė nėra tai, ką prarandame patyrę. Tai – nuolatinis, su laiku tobulėjantis darbas. Mes vis labiau įgundame palaikyti sveiką pusiausvyrą ir pasitikti iškylančias problemas. Baimė neapsaugo, ji susilpnina ir daro mus pažeidžiamus nuo reakcijų ir iracionalaus mąstymo.
Bet visų svarbiausia – laimė nėra kažkas, kas kenkia sveikatai. Kai esame laimingi, mes nenupuolame į pačius blogiausius įpročius, mes patenkame į juos tada, kai mums skauda.
Laimė nėra galutinis tikslas. Ji yra tai, dėl ko turime dirbti. Niekas neatneš nuolatinio stabilumo ir sveikatos, tik jūsy pačių įpročiai. Ir niekas kitas nepadarys jus produktyviais, efektyviais, racionaliais, sugebančiais ir atsakingais, - tik jūsų pačių leidimas sau jaustis gerai.


2019 m. liepos 3 d., trečiadienis

Aštuoni izoliacijos simboliai


Kiekvieną dieną, kiekvienas sutuoktinis daro pasirinkimus, kurie veda į vienatvę ir izoliaciją.
Ši istorija liudija apie tai, kaip aš ir Barbara jaučiamės jau daug dienų.
Mano vyras dirba naktimis, o aš – dienomis. Kas rytą mūsų automobiliai prasilenkia netoli namų. Prasilenkdami mes atidarome langus ir šūktelime vienas kitam: “Aš myliu tave!”. Vieną dieną, po to, kai mes prasilenkėme ir aš sustojau prie raudono šviesoforo signalo, šalia sustojo kitas automobilis. Jame sėdėjo vyras, kuris, kaip supratau ne kartą stebėjo mūsų prasilenkimus. “Ei, ponia,- jis šūktelėjo pro pravirą savo automobilio langą, - atrodo, kad jūs vienas kitam labai patinkate. Tai kodėl nesustojate susipažinti?”
Vienatvė. Ji supa mus nuo pat žmogaus sukūrimo pradžios. Bet panašu, kad plečiantis žmonijai ji įgauna pagreitį
Mes sukurti ne tam, kad gyventume vienatvėje. Mes trokštame intymumo. Santuoka yra ta vieta, kur dauguma iš mūsų tikisi jį rasti. Bet tragedija tame, kad tai pavyksta tik nedaugeliui. Kai kurie iš tiesų patiria intymumą. Tačiau daugumai santuoka tampa tuo, ką Vudis Alenas ciniškai pavadino “vilties mirtimi”.
Visoje kultūroje randame pasikartojančius izoliacijos simbolius. Štai tik keli iš jų, pastebėti skirtingose santuokose.
1 simbolis: “Įeiti draudžiama”
Pauliaus ir Mišelės santuoka stabiliai augo visus 25 metus. Jie laisvai bendravo ir kartu įveikė kelias labai sudėtingas problemas. Jie puikiai jautėsi kartu ir daug žmonių matė tikros santuokos pavyzdį.
Tačiau per daugelį metų jie susvetimėjo dėl abi puses netenkinančių lytinių santykių. Ieškoti šios srities konsultanto jie nedrįso. Ir tada jie suvokė, kad jau nebegali atvirai aptarinėti šios temos, todėl nebyliu abipusiu susitarimu buvo paskelbta, kaip netinkama. Nuo šiol atviras duris pakeitė ženklas “Įeiti draudžiama”.
2 simbolis: Tiksintis laikrodis
Benas ir Marija užaugino savo vaikus ir dabar jau didžiavosi anūkais. 35 metus trukusi santuoka atlaikė laiko išbandymus. Tačiau nei vienas iš jų nepastebėjo, kaip į santykius įsėlino tyla.
Vaikai tai matė. Augdami jie jautė abiejų tėvų vienatvę, kai jie vienas kito nesuprasdavo ar konfliktuodavo. JIe matė, kaip Tėtis savo gyvenimą pašventė darbui, o Mama – vaikams. Ir dabar, kai jie lankydavo tėvelius, matė kad mažai kas liko iš santuokinio ryšio.
Namie įsivyravusią tylą kartas nuo karto nutraukdavo supamo krėslo girdždėjimas ir laikrodžio tiksėjimas.
3 simbolis: Perkrautas kalendorius
Styvas ir Andžela yra tikri savo darbo profesionalai ir aktyviai dalyvauja bažnytinės bendruomenės veikloje. Tačiau kai jie sukūrė šeimą, pastebėjo, kad santuoka neatitinka lūkesčių. Iš jų gyvenimo dingo vėlyvi naktiniai pasivaikščiojimai ir pokalbiai mėnesienoje. Jie yra pernelyg užsiėmę ir dabar gyvena tik dėl savaitgalių. Nuovargis atima visą romantikai reikalingą energiją.
Jų vaikai prideda savo “prioritetų” rinkinius, todėl abu sutuoktiniai jaučiasi vis labiau atskirti vienas nuo kito. Jų gyvenimai susiliečia tik tada, kai susikerta jų keliai.
4 simbolis: Užrakintos durys
Bilas ir Teresė susituokė vos prieš pusę matų. Tačiau jau spėjo giliai vienas kitą sužeisti. Svajonės ir viltys apie intymumą dingo tamsoje už užrakintų durų. 
Bilas galėjo atsiverti, kai buvo sužadėtinis, bet dabar jam darosi vis sunkiau dalintis savo jausmais. Jis jaučiasi įstrigęs savo asmenybės rėmuose. Teresė trokšta intymumo ir desperatiškai nori tapti jo partneriu visam gyvenimui. Ji negali patekti ten, iš kur jis nenori išeiti.
5 simbolis: Pernelyg didelis bagažas
Bobas ir Janina atėjo iš sudarkytų namų, todėl jų santuoka buvo nulemta tapti kitokia. Ir nors jie nemažai kalbėjosi apie tai, nei vienas nepripažino to poveikio, kuri padarė tėvų skyrybos.
Net neturėdami geros santuokos pavyzdžio, jie sugebėjo progresuoti, tačiau vis dar nežinojo kokį didelį bagažą tamposi su savimi. Laikas nuo laiko į paviršių iškildavo baimė, pyktis, jausmas, kad esi niekam  tikęs. Tačiau abu sutartinai greitai sugrūsdavo visa tai į perpildytas kuprines.
6 simbolis: TV vakarienė
Valteris ir Eugenija dirbo toli nuo užmiestyje esančių namų, todėl kai atvykdavo namo, būdavo pervargę nuo ilgos darbo dienos ir kelionės namo. Jie lyg užhipnotizuoti vakarieniaudavo užsakytą maistą prie TV ekrano, žiūrėdavo vakaro naujienas permaišydami jas su lėkštomis komedijomis. Nepastebimai jie užgesino vienas kitą savo gyvenimuose.
Penkis metus trunkanti santuoka dar gyvuoja, bet vėliau, kai paaugs vaikai, ji jausis kažkur futbole, krepšinyje ar žvejyboje dingusio vyro našle. Ji – vieniša. O jis net nenutuokia, kad ji taip jaučiasi.
7 simbolis: Padalintas greitkelis
Sju ir Timas vedę jau 18 metų. Jų santuoka puiki tiek išoriškai, tiek ir iš vidaus. Tačiau augindami vaikus keliauja skirtingomis kryptimis.
Vienas yra pernelyg švelnus - kitas per griežtas. Vienas iš jų yra perfekcionistas, kitas nėra. Vienas linkęs būti kritiškas, kitas per kantrus.
Dabar, kai jų vaikai yra paaugliai, intymumas dar sunkiau pasiekiamas. Ji įsitraukia į visas emocines kovas, kurios kyla dviem bręstantiems žmonėms, o jis slaptai piktinasi, kad vaikų poreikiai traukiami į santuoką. Tarp jų – vis didėjantis atstumas.
8 simbolis: Planai
Kai Robertas ir Šeri buvo susižadėję, skyrė daug laiko ir pinigų ruošdamiesi vestuvių pokyliui. Tačiau nei vienas iš jų neskyrė laiko santuokiniam pasiruošimui.
Bet kai jiems teko kovoti dėl visko – nuo finansų tvarkymo iki kaip praleisti išeigines, palaima tapo našta. Kai jie susituokė, net nenutuokė, kad jų santuoką ištiks krizė po krizės – jie patyrė bedarbystę, sveikatos netekimą, finansinį nestabilumą ir tėvų netektį. Dabar jie abu vieniši ir nors nei vienas nesikalba su kitu, abu slaptai tikisi, kad santuoka atgis savaime.
Izoliacijos požymiai
Visose porose izoliacija prasideda, kai vyras ir žmona iš lėto ima tolti vienas nuo kito. Svarbiausia, kad nei vienas iš pradžių to nepastebi.
·         Jausmas, kad tavo sutuoktinis tavęs negirdi ir nenori suprasti.
·         Požiūris “Koks skirtumas?” ir “Kam stengtis?”. “Apie tai pasikalbėsim ryt, o dabar miegokim”.  
·         Jausmas, kad esi nepajėgus patenkinti sutuoktinio poreikius.  
·         Jausmas, kad jis/ji atsiskyrė nuo manęs. 
·         Jausmas, kad jis/ji eina savo keliu.  
·         Atsisakymas skaitytis su tuo, kas iš tikrųjų blogai: “Tai ne mano, o tavo problemos”.
·         Jausmas, kad ramybė išvengiant konflikto yra geriau, nei skausmas akistatoje su realybe.
Kiekvieną dieną, kiekvienas partneris daro pasirinkimus, kurie veda link vienatvės santuokoje. Darykite teisingus pasirinkimus ir pažinsite meilę, švelnumą, priėmimą ir tikrojo intymumo laisvę bei autentišką vyro ir žmonos vieningumą. Darykite klaidingus pasirinkimus ir pažinsite tylią “sumesto” gyvenimo desperaciją, niekada taip ir nepažinsite vienas kito.
Kodėl nepaskyrus vieno vakaro ir nepažvelgus atgal, į aštuonis izoliacijos simbolius? O tada kartu aptarkite savo santuoką. Atsakykite:
1.       Kurioje santuokos vietoje patiriate izoliaciją?  
2.       Koks žingsnis padėtų įveikti izoliaciją ir užtikrinti intymumą?