2007 m. lapkričio 29 d., ketvirtadienis

Turning Torso

Viskas prasidėjo nuo to, kad ispanų architektas Santjago Kalatrava laisvalaikiu sukūrė skulptūrą, kurią pavadino „Besisukantis liemuo“ (Twisting Torso, 1991), Jis prisipažįsta, kad įkvėpimą suteikė besiukantis žmogaus kūnas. O tiesioginis įkvėpimo šaltinis matyt rastas antikinėse skulptūrose.
Praėjus keliems metams šią skulptūrą viename kataloge pamatė Švedijos Malmo mieste esančios kompanijos HSB vadovas Džonis Orbakas (Johnny Örbäck). Jam gimė idėja pastatyti tokios formos pastatą. Netrukus jis išvyko į Ciurichą, kur susitiko su Kalatrava ir pasiūlė jam architektūrinį projektą.
Projektą nuspręsta pavadinti kukliau – „Besisukantis torsas“ (Turning Torso), mat pastatas yra gyvenamas. Jis sudarytas iš blokų-prizmių rinkinio, kiekvienas iš kurių pasuktas kito atžvilgiu. Statyba prasidėjo 2001 metais, o pats projektas kiek pakeistas. Tam, kad viršutinės prizmės plokštumą būtų pasukta 90 laipsnių kampu apatinės plokštumos atžvilgiu, jos buvo padarytos ne keturbriaunėmis, bet penkiabriaunėmis.
Pamato liejimui reikėjo atvežti 85 sunkvežimių betono, o pats liejimo procesas truko tris paras be perstojo. Pagrindinė nešanti konstrukcija – gelžbetoninė, jos viduje yra liftai, laiptinės ir komunikacijos bei priešgaisrinis vandentiekis. O didesnį pastato stabilumą užtikrina karkasas, kuris yra ne tradicinėje vietoje – pastato išorėje. Karkaso pagrindas – plieninė kolona, kuris ir užtikrina konstrukcijos tvirtumą. Kaip tik jos dėka pastato viršūnės siūbavimas stipriausio vėjo metu nesiekia didesnės kaip 30 centimetrų amplitudės.
Pats pamatas įgilintas į žemę 18 metrų, iš jų trys metrai yra uolietame pagrinde.
Kiekvieną bloką sudaro penki aukštai ir tarpinis aukštas po kiekvienu „kubu“ – taip vadinami blokai. Iš viso yra 54 aukštai, kurie ir sudaro 190 metrų aukščio pastatą. Šiuo metu tai yra antras pagal aukštį gyvenamas namas Europoje. Už jį aukštesnis yra „Triumf-Pallas“ Maskvoje.
Du apatiniai „Turning Torso“ blokai skirti ofisams, o aukšesniuose „kubuose“ – 147 butai. Pirmieji „Turning Torso“ gyventojai savo butų raktus gavo 2005 metų lapkričio 1 dieną.
Paskutiniai du dangoraižio aukštai – prabangios konferencijų salės. Jos atidarytos 2005 metų kovo 31 dieną. Pats „Turning Torso“ yra vos už 20 minučių kelio nuo Kopnhagos oro uosto, todėl jame bus patogu rengti aukščiausio lygio susitikimus.
Biurų interjerai suprojektuoti skandinaviško dizaino dvasioje, o baldus kūrė Švedijos architektų kompanija "White Architects“. Šiame lenktų paviršių name – lenkti langai.
Pats pastatas labiau primena susuktą laikraštį, kuriuo mušamos musės. Bet Malmės gyventojai jau pamėgo „Turning Torso”, kuris miesto panoramoje pakeitė seną vizualinę dominantę – didžiulį 138 metrų aukščio laivų statybos kraną "Kockumskranen“, kuris buvo demontuotas 2002 metais. Dangoraižio pastatas atrodo dar įpūdingiau naktį, kai jį pašviečia spalvoti prožektoriai, kurių spalvos laikas nuo laiko kinta.
Šis pastatas priskiriamas prie elitinio būsto pastatų, tad turi viską kas būdinga elitui – autromobilių aikšteles, sporto sales, skalbyklą, o po juo yra netgi vyno rūsys. Be to pastatas turi autonominį energijos šaltinį – tai vietinė vėjo stotis, kuri yra įlankoje netoliese ir saulės baterijos.
Šis pastatas – įspūdingas, kaip ir visi Kalatravos darbai. Verta aplankyti.



2007 m. lapkričio 19 d., pirmadienis

Evangelistas Lukas



Evangelistas Lukas buvo gydytojas, o, pasak legendos, dar ir dailininkas, nutapęs pirmąjį Dievo Motinos paveikslą. Remiantis šiuo paveikslu nutapyta garsioji Vladimiro ikona, dabar saugoma Maskvoje, Tretjakovo galerijai priklausančioje cerkvėje. Dėl to Lukas laikomas medikų ir tapytojų globėju.
Manoma, kad Lukas buvo sirietis, gyvenęs Antiochijoje, kur nemažai pagonių buvo atsivertę į krikščionybę. Lukas, kaip medikas, globojo apaštalą Paulių kelionėse, pagelbėjo ir paskutinio Pauliaus įkalinimo metu, o jam žuvus gyveno Graikijoje, Beatijoje, tapo Tebės vyskupu. Mirė įžengęs į devintą dešimtį, sava mirtimi.
Evangelijoje pagal Luką nagrinėjamas visų tautų bei visų žmonių – vargšų, nusidėjėlių, moterų, silpnųjų, pagonių pašaukimas į išganymą. Būtent jiems šeimininkas skelbia Gerąją savo Naujieną, savo gerumą ir gailestingumą. Manoma, kad jis pažinojo Dievo Motiną, todėl Evangelijoje pagal Luką pateikiama daugiausiai duomenų apie Švč. Mergelę Mariją, Jėzaus gimimą ir Jo vaikystę. Be to, šioje Evangelijoje yra di- dinga Marijos giesmė „Magnificat“ („Mano siela šlovina Viešpatį...“ (žr.Lk 1,46-55).
Lukas taip pat yra ir Apaštalų darbų knygos kūrėjas, Bažnyčios, gimusios Paskutinės vakarienės kambary ir turėjusios „vieną širdį ir vieną dvasią“, istorijos autorius.
Evangelistas Lukas vadinamas Dievo gailestingumo dainiumi. Jis vienintelis atpasakoja Jėzaus palyginimą apie sūnų palaidūną. Mylintis tėvas laukia jo grįžtant ir džiaugiasi sulaukęs.Tai į gyvenimo klystkelius nuklydusio žmogaus ir jo dangiškojo Tėvo įvaizdis (Lk15,11-32). Apaštalas rašo ir apie plėšiką, atsivertusį ant kryžiaus. O iš „Apaštalų darbų“ žinome, kas vyko per Sekmines ir po jų. Didelė šios knygos dalis skirta ap. Pauliaus asmenybei ir jo darbams. Vardas reiškia „švytintis“, „šviečiantis“.
Minimas spalio 18 dieną