2019 m. birželio 29 d., šeštadienis

PRADŽIA

Viskas tau atrodys keista:

kitoks žemės kvapas, tankūs, vieni į kitus panašūs pušynai, degalais ir nurudusia žole užlietas karinis aerodromas, sunkus sluoksnis spyglių, tranšėjos, supuvę konservų dėžutės, dulkėti batai, dembelių šūksniai, kelnių dirželiai, lekiantys į Tavo pusę: pasikark, mes važiuojam dulkinti Tavo mergelių: pasikarkite patys – minioje spardomas moters vardas – jūsų mergaitės jau nuraškytos!.. tirpsta šūksniai be aido, be atsako ir be pykčio

vokiški užrašai, geležinkelio stotis, geležinė tvarka ir rimtis, bet ją griauna ateivių trepsėjimas, rikiuoja kažkas keiksmažodžius, balso kirvis aptašo ištęžusią masę, nykstančią pamažu vagonuose su langais.

Pasijusi esąs siurrealistinės pjesės statistas.

Traškiam vagone įsisiautėja rasinė diskriminacija – tamsiaodžių figūrų daugiau negu numatyta (kaip atrodo prievartaujančio negro veidas?)

Įžūliausios skubiai nacionalizuoja sausą davinį, apatinius, šratinukus, skutimosi mašinėles, laikrodžius, niekniekius – karo grobis pučia trimitą, įkaitina kraują ir seiles, iškviečia stepes, stato valdovo – tirono sostą ir dekoracijas, prieštaraujančių figūrų veidai čia pat aptalžomi, nors dar aimanuoja, maldauja grąžinti šukas...

Etapas: stumdydamas po tirštėjančias smegenis vienintelę mintį – greičiau į lineikę, į dalinį – prisiminsi įveiktą etapą, peresylką, persiuntimo punktą (konclagerio butaforija), prie barakų-valgyklų pagal komandą įlėkdavai į vidų be šaukšto – nes tau jį pavogė arba atėmė – dažnai be duonos susiversdavai vos šiltą viralą ir, palydimas uniformuotų eismo varovų su reguliuotojų lazdomis, nešdindavaisi lauk, - prisiminsi vieną naktį, tavo kaimyną (ukrainietį) girti seniai vertė sagą įsiūti jų zemliakui, nepaklususį spardė ilgai, plūkė batais sunkiais.

Tu klauseisi iš baimės, iš baimės byrėjo žemės tau į ausis, į apnuogintą galvą nuo narų viršum Tavęs, iš baimės užspaudė akis, iš baimės prarijęs šūksnį, kad tik be Tavęs, kad tik...

Ukrainietį , prie krašto gulėjusį, iš ryto paguldė į karo ligoninę, visą naktį vaitojo, iš ryto, pamėlusiu veidu numirusią šypseną siūlė Tau.

bet tu užsimerkei dar kartą...

Sigitas Parulskis / Nemunas 90/7

2019 m. birželio 22 d., šeštadienis

12 sąžiningų priesaikų, kurių neišgirsite santuokos apeigose


Po daugelio santuokos metų supratau, kad nieko nežinau apie santuoką
Kai poros tuokiasi, jos žino viską, kaip atrodys jų santuoka. Juk peržiūrėta tiek filmų, perskaityta knygų ir praleista laiko su vedusiomis poromis.
Bet kai po kelių metų pažvelgia atgal, suvokia, kad iš tiesų žinojo labai mažai, o santuokinė priesaika buvo tokia ideali ir romantiška… Vaizdas nesiskiria beveik visose apeigose: prisiekiu visada tau būti ištikimas: kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims, – visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu.
Čia nėra nieko blogo. Bet rimtai. Kas iš tikrųjų supranta, ką tai reiškia?
Žinau ką galvojate. Kodėl santuokinė priesaika tokia svarbi?
Štai kodėl. Priesaika yra pažadas. Ir ne bet koks pažadas. Priesaika yra santuokos kelrodis. Ir kol nesu prieš priesaiką, man lenkiasi Kazanova. Bet aš esu prieš romantišką ir jausmingą priesaiką ir už praktišką bei sąžiningą.
Būkim realistai. Šiandieninėje kultūroje, kuri garbina romantinę meilę, nereikalingos jokios šekspyriškos priesaikos. Mums reikia tokios priesaikos, kuri darytų poveikį ir formuotų santuoką.
Žemiau yra 12 sąžiningų santuokinių priesaikų, kurių neišgirsite jokiose apeigose.
1.)     Aš prisiekiu niekada neflirtuoti, negeisti ir netrokšti priešingos lyties asmens dėmesio
Kai tuokiesi, prisieki ištikimybę savo sutuoktiniui. Prisieki išimtinai jam. Pažadi niekada neflirtuoti, negeisti ir netrokšti priešingos lyties asmens dėmesio. Pažadi saugoti savo protą nuo tų vaizdų, kurie kyla ne iš tavo sutuoktinio.
Tu nesiklausai tos muzikos, kuri veda į degradaciją. Neleidi savo akims žvelgti į tuos vaizdus ir reginius, kuriuose žmogus vaizduojamas kaip objektas. Ir tai nediskutuotina. Akivaizdu, ar ne taip?
Kai prisieki išimtinai sutuoktiniui, tavo priesaika yra kur kas daugiau, nei lytinis skaistumas. Tavo priesaika taip pat ir emocinis skaistumas. Tu prižadi niekada neatvirauti savo bendradarbei ar leistis meilikaujamas.
Emocinis tyrumas yra mažiau akivaizdus, nei fizinis. Bet jo nesilaikymas tiek pat destruktyvus. Tu turi kovoti, kad visi tavo jausmai, tavo noras nustebinti, tavo dėmesys, kančios ir širdgėla taptų tik tavo ir tavo sutuoktinio reikalu.  Jie nepriklauso jokiems kitiems žmonėms, įskaitant tėvus, brolius ir seseris. Kaukis dėl fizinio ir emocinio tyrumo.
2.)     Aš prisiekiu, kad niekada nesitikėsiu 50/50 santuokos. 
Nėra tokio dalyko, kaip 50/50 santuoka.
Tu nepajėgsi objektyviai nustatyti santykio. Nėra jokio 50/50 grįsto santykio. Tai – sandora.
Kiekvieną dieną turėsi atiduoti 100% savęs. O kai kuriomis dienomis net to bus per maža. Turėsi tikėti, kad sutuoktiniui rūpi ir jis renkasi būtent tave. Pamiršk apie minti duoti ir gauti. Tiesiog duok. Davimas yra meilės esmė ir santuokos Kūrėjo širdis. Dievas tik duoda.
3.)     Aš prisiekiu, kad mūsų santuokos misija – šlovinimas.
Dauguma santuokų kenčia dėl to, kad galutiniu tikslu jie laiko bendrystę. Daugumos santuokų tikslas – užtikrinti gyvenimo stabilumą, turėti šeimą ir bendrininką. Ar supranti?
Tačiau santuoką įsteigė Dievas, ir dėl to santuokos tikslas yra kur kas didesnis, nei savanaudiški troškimai. Tikslas yra Dievo šlovė. Net krikščionių šeimose šlovinimas sutinkamas retai. Štai kodėl Paulius sakė, kad geriau nevesti ir netekėti (1 Kor. 7). Nes tavo noras bus padalintas tarp sutuoktinio ir Dievo.
Tavo misija šioje žemėje – kasdien tarnauti Dievui. Ir ši misija nekinta net po vedybų. Jei neturėsi tokios intencijos –viršų paims sutuoktinio tenkinimas.
4.)     Aš prisiekiu mylėti tave tokį, koks esi šiandien, o ne tokį, kokiu norėčiau matyti.  
Paklausyk dėl savo ir savo santuokos tyrumo.Tu negali pakeisti savo sutuoktinio. Neturi tokios galios. Tačiau jei išsikelsi tokį tikslą. Bet jei laikysiesi jo, tavo santykius sugriauš du kirminai – kartėlis ir apmaudas.
Kai kurios poros daug metų stengiasi keisti vienas kitą. Bet kai nustoji tai daryti, pradedi mėgautis vienas kitu ir patiriate intymumą. 
Viena iš giliausių santuokos paslapčių – du vienas kitą mylintys, puoselėjantys ir džiuginantys, bet skirtingas vertybes turintys asmenys. Ytai labai nelengva, tačiau kaip tik dėl to turite pasitikėti Dievu ir priimti unikalias vertybes, kurias Jis suteikė kiekvienam asmeniu, įskaitant tavo sutuoktinį.
Tai skamba labai supaprastintai, nes…. Tiesiog reikia mylėti prieš tave esantį asmenį. Nesiilgėk “pataisytos” savo sutuoktinio versijos. Neturėk vilties sulaukti tos dienos, kai jis pasikeis. Tiesiog mylėk dabartinė jo versiją. Kai taip darysi, perkeisi savo santuoką.
5.)     Aš prisiekiu, kad tu niekada nebūsi atsakingas už mano laimę.  
Santuoka nėra laimės ir pilnatvės paieška. Dievas sukūrė tave pilnatvišką. Prieš bandydamas gauti ir pratęsti meilę, turi išmokti mylėti save.
Kai kitas žmogus yra atsakingas už tavo laimę, jis tampa stabu. Tu apsėdi viską. Tikrini jo FB paskyrą, pranešimus ir praleistus skambučius. Tai apgailėtinas gyvenimo būdas ir siaubingas receptas kokybiškiems santykiams.
Pasitikėk tuo vyru ar moterimis, kuriuos Dievas sukūrė tau. Tada būsi laisvas mylėti jį taip, kaip numatė Dievas.
6.)     Aš prižadu, kad mano lūkesčiai bus tau aiškūs.  
Ko gero tai pats aukščiausias barjeras pirmaisiais bendro gyvenimo metais. Kiekvienas turi savo lūkesčius, kurie daro įtaką sprendimams ir iškreipia santuokos supratimą.
Vienus lūkesčius suformuoja tėvai. Jie gali būti nuostabūs ir gerbiami. Bet tu nesi sutuoktinio tėvas ar mama, todėl nesąžininga būtų tikėtis, kad tavo sutuoktinis atsilieps taip, kaip atsiliepdavo tavo tėtis. Tokie nerealūs lūkesčiai gali sukelti nemažai nusivylimų.
Tavo sutuoktinis niekada neturėtų patirti nusivylimą dėl nežinojimo. Aiškiai ir nuodugniai išsakyk visus savo lūkesčius. Ko tikiesi iš savo žmonos? Savo vyro? Kaip tau atrodo jūsų santuoka? Kaip atrodo seksas?
Jei nesugebi išsakyti savo lūkesčių – arba jų nežinai, arba tau gėda juos išsakyti. Tai raudona vėliava, kuri skelbia, kad nesi pasirengęs santuokai.
7.)     Aš prižadu niekada nesakyti tau “Atleidžiu”, jei pats tuo netikėsiu.   
Tavo sutuoktinis žeis tave, o tu – jį. Ir kai tai įvyks, žvelk į širdį, ieškok Dievo ir atleisk sutuoktiniui taip, kaip Dievas atleidžia tau.
Neatleidinėk su sąlyga. Nesakyk “Aš atleidžiu tau”, kai iš tiesų tik užlaikai jo klaidą, kad ateityje galėtum panaudoti ją kaip argumentą.
Kol neatleisi taip, kaip atleidžia Dievas – visiškai ir besąlygiškai, tol siena tarp jūsų tik augs ir platės. Palaipsniui kartėlis ir nuoskauda panaikins intymumo likučius ir jūsų santuoka bus ne daugiau, kaip dviejų sugyventinių egzistavimas po vienu stogu.
8.)     Aš prižadu būti tau, skatinti tavo svajones ir padėti tau, kad taptum tokiu vyru ir tokia moterimi, kokiu Dievas sukūrė būti.  
Daug dienų jausiesi taip lyg būtum savo sutuoktiniui. Bet jei nori, kad santuoka bręstų ir klestėtų, turi gyventi savo partneriui. Kaip tai atrodo? Štai keli pavyzdžiai.
1.       Tu meldiesi už sutuoktinį.
2.       Tu patvirtini savo sutuoktinio galias ir dovanas.
3.       Tu labiau susitelki į pozityvus savo sutuoktinio bruožus ir veiksmus, nei negatyvius.  
4.       Tu padedi savo sutuoktiniui siekti jo svajonių ir įgyvendinti jo talentus.
5.       Tu viską darai tam, kad jūsų santykiai taptų saugia vieta sunkiems klausimams ir giliems pokalbiams.
Kai tu esi savo sutuoktiniui, jis pražysta tarsi gėlė, drąsiai ir ryžtingai įžengia į santykius, darbo vietą ir t.t. Ar tavo sutuoktinis gyvena drąsiai ir ryžtingai?
9.)     Aš prižadu niekada nesiskųsti kitiems savo santuoka – nei visiškai, nei  dėl tavęs.
Dievas sukūrė santuoką, kaip privačią dviejų asmenų santykių erdvę.  Bet virtualios socialinės medijos laikais beveik viskas matoma viešai. Privatumas jau laikomas tam tikra šykštumo forma, tarsi šeši milijardai žmonių turi pilną teisę naršyti po tavo gyvenimą.
Nepirk melo.
Tavo santuoka yra privati. Kai tu bariesi, visai nebūtina, kad tavo draugės girdėtų, jog tavo vyras – mulkis. O tavo draugeliams nėra reikalo žinoti, kad tavo žmona – neracionali ir kvaila. Niekas be tavo sutuoktinio neturi žinoti intymių jūsų lytinio gyvenimo detalių.
Neskelbk to, ką Dievas sukūrė privatumui.
10.)  Aš prižadu tikėti, kad geriausia – ateityje, nesvarbu kaip gerai ar blogai dabar gyvename.  
Nepriklausomai nuo aplinkybių negaišk laiko ir nesižvalgyk į atgalinio vaizdo veidrodėlį. Privalai nuolat tikėti, kad geriausia – ateityje.
Kodėl? Todėl, kad Dievas yra futuristas.
Jis nuolat veda žmones į ateitį, į nežinomybę. Šis judėjimas įsišaknija viltyje. Viltyje, kad nežinomybė yra geresnė, nei tai, kas žinoma. Todėl, kad kelią rodo Dievas.
Tačiau pasaulis skleidžia melą: ateities aplinkybės tampriai susijusios su dabarties veiksmais. Todėl jei tavo santuoka šiandien yra apgailėtina, ateityje ji netaps geresne. Tačiau ateitis nėra priklausoma nuo išorinių aplinkybių. Ji priklausoma nuo vidinės perspektyvos.
Kitaip sakant tu privalai pasirinkti tikėjimą ateitimi, kuri bus geresnė, nei šiandiena. Jie pasirinksi, būsi teisus nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus darys tavos sutuoktinis.
11.)  Aš prižadu ginti savo santuoką nuo išorinių įtakų, kurios gali kilti iš vaikų, darbo ir tėvų.  
Santuoka yra intymi, o intymumas reikalauja laiko ir išskirtinumo. Štai, ką tai reiškia praktiškai. Turi išmokti sakyti “ne”. Eik ir pradėk praktikuotis.
Dr. Henry Cloud savo knygoje “Ribos santuokoje” sako: “Santuoka stipri tiek, kiek kainuoja ją apginti”.
Kai sakome “taip” išorinei įtakai, sakome “ne” santuokai. Tu pažeisi žmonių jausmus. Tavo tėvai nesupras. Jie net išvardins tave savanaudžiu. Tavo draugai užvers tave pasyviai-agresyviomis žinutėmis, nes neleidi su jais laiką. Tavo bendradarbiai galvos, kad nesi įsipareigojęs, nes pasirinkai naktį su sutuoktiniu ir nelikai dirbti iki paryčių. Deja, bet ir bažnyčia gali numesti vieną – kitą netinkamą komentarą.  
Drąsinu tave, nes reikės sumokėti kainą, kad apgintum santuoką. Jei to nedarysi, santuoka žlugs. Ir patikėk – tai lengviau įgyvendinti pirmą santuokos dieną, nei po kelerių metų.
12.)  Aš prižadu, kad mūsų santuoką sups mus remianti ir drąsinanti krikščionių bendruomenė.
Būsiu realistiškas. Kažkuriuo metu kils noras pasiduoti. Žinau – tu galvoji “tik ne aš. Aš niekada nepaliksiu savo sutuoktinio”.
Tai labai miela, bet tu esi naivus.
Santuoka yra neįtikėtinai sunki. Palaipsniui tavo sutuoktinis skaudins vis giliau, tu prarasi savo valią investuoti į santykius ir aptiksi, kad santuokai reikia kur kas daugiau darbo, nei pasirašei.
Ir kai ateis tas laikas, tavo bendruomenė nubrėš liniją tarp pasidavimo ir atkaklumo. Jei bendruomenė skatins tavo ego ir palaikys požiūrį, kad “vargas man”, tą liniją peržengsi laisvai. Jei nesi įaugęs į vietinę bažnyčią ir negyveni bendruomenės gyvenimo, liniją peržengsi taip pat laisvai. Tačiau jei tave supa krikščionių bendruomenė, kuri yra dėl tavęs, peržengti linija taps beveik neįmanoma.
Krikščionių bendruomenė yra labai svarbi, kad turėtų duoti savo įžadus besituokiančiai porai.  Tai atrodytų taip:
  1. ________ (susituokusi pora) prašo jūsų maldos ir paramos santuokinio gyvenimo pradžiai. Ar prižadate melstis už juos, kad jie kurtų gilią ir neatšaukiamą meilę?
  2.  ________ (susituokusi pora) reikės ryžto ir kantrybės, kad puoselėtų meilę vienas kitam. Ar prižadate remti juos visais būdais kuriant Kristocentrinę meilę?
Po kiekvieno klausimo bendruomenė atsako”mes prižadame”. Tai labai didelė galia – matyti žmones, kurie prisiekiai melstis ir remti naują porą.
Pernelyg ilgai santuokinė priesaika buvo nukreipta į jausminę ir romantišką meilę, o ne į praktiškus ir tvirtus ramsčius. Gali būti, kad nepanorėsite išgirsti tokių pasižadėjimų. Tačiau jie esminiai kuriant ilgalaikę ir nepajudinamą santuoką.
Santuoka yra pati sunkiausia, naudingiausia, skausmingiausia ir džiaugsmingiausia gyvenimo kelionė. Kai kils gyvenimo audros, nepadės keli, gerai sukonstruoti ir emociškai stiprūs sakiniai. Jums reikės praktiškų dalykų. Labiau realistinių. Jums reikės bėgių, kurie neleis nuriedėti nuo kelio.
Frank Powell / churchleaders.com