2015 m. liepos 19 d., sekmadienis

Aidas Marčėnas



Rankos skinančios obuolį
tarkim obuolys vis mažėdamas žiedu pavirsta susiskleidžia žiedas ir pumpuras nyksta išardę lizdus iš obels atbuli lekia paukščiai į pietus vanduo tampa sniegu ir sniegas atpūsto kelius kuriais mylimoji sugrįžta.

Sena trečiadienio istorija
mergaitė kurią tariuosi mylįs avi raudonom kojinėm ak raudonom kojinėm trečiadieniais budi prie mokyklos durų trečiadieniais visada pavėluoju į pamokas noriu kad mano pavardę užrašytų tačiau net trečiadieniais ji nekreipia dėmesio.

Klaida
neatitaisoma mano klaida prieš penkiolika metų žaidžiant slėpynių įsilipti į klevą mokyklos kieme atsisėst ant sakos ir žiūrėt kaip neranda manęs neatitaisoma neatitaisoma klaida neišsiduot kai
visi užmiršę mane išsiskirsto nes prieš dešimtį metų tą klevą nukirto supjaustė ir išvežė o aš vis dar slepiuosi jame.

Namai
ten mano namai kur prasideda tavo širdies šviesa ten mano namai kur prasideda šiluma tavo rankų ten mano namai kur tu eini su saule su mėnuliu o kur tavo namai.

Aidas Marčėnas