Sutuoktinis nekenčia mano darbo!

Pusiausvyra tarp darbo ir santykių yra nemažas iššūkis kiekvienam žmogui. Tai ką daryti, jei tavo sutuoktinis nesutinka su tuo, kokia turi būti pusiausvyra? Nieko ypatingo, kai vienas iš sutuoktinių mano, jog „viskas gerai”, kai tuo tarpu kitas vis labiau ir labiau jaučiasi besivejančio vaidmenyje ir nuolat ieško savo gyvenimo draugo, kuris savo santuokinę neištikimybę įgyvendina darbe.   

Kaip pora atlaiko šį konfliktą priklauso ir nuo to, ar jie dar tik susitikinėja, ar jau yra susituokę.

Susitikinėjanti pora tebėra vertinimo procese ir sprendžia ar Dievas tikrai juos pašaukė būt kartu, geriausia viltimi tapti jam ar jai bet kuo, ko tik trokšta sužadėtinis ir padėti vienas kitam pasiekti amžinąjį gyvenimą. Ir kai tokia pora patiria konfliktą dėl darbo, jie turi galų gale nuspręsti ar Dievas nori, kad jie paaukotų darbą vardan santykių, ar tie santykiai atitraukia nuo to darbo, kurį Dievas nori, kad padarytum.

Tačiau kai pora žengia į santuoką, jie turi prisiekti vienas kitam, kad „paliks visa kita”, kas tik gali suardyti santuokinius ryšius – įskaitant ir darbą. Iš katalikiškos perspektyvos santuoka yra pašaukimas. Todėl pirmiausia žmogus turi daryti tai, ką Dievas yra numatęs jam šiame gyvenime ir dirbti, kad pasirengtų amžinajam gyvenimui. Kitaip sakant meilė, o ne darbas yra galutinis žmogaus egzistencijos tikslas ir jo pašaukimas (santuokoje gyvenančiam tai yra santuoka). Santuoka yra ta vieta, kur mes geriausiai išmokstame mylėti Dievą ir žmones pačiu geriausiu būdu. Darbas yra tam, kad palaikytų pašaukimą, bet ne atvirkščiai. Kaip tik dėl to sutuoktinis turi teisę reikalauti geriausios vienas kito dalies, o ne tenkintis tuo, kas lieka pot, kai šis išeina iš kontoros.

Gali būti labai nelengva derėtis, kai vienas iš sutuoktinių mano, jog „viskas gerai”, kai tuo tarpu kitas yra piktas dėl to, kiek daug darbas jos ar jo partnerį pasiglemžia sau. Tuo metu, kai sutuoktinis yra kviečiamas atsakyti ar etiška tiek daug laiko praleisti darbe, jis turi atsispirti nuo pagundos slėptis už teiginio: „Aš esu laimingas, o tu – ne, todėl tai tavo problema”. Jei tavo sutuoktinis nelaimingas santykyje su tavimi, tai yra problema, už kurią atsakingi esate abu. Dažniausiai tai reiškai, jog nusileisti turi tas sutuoktinis kurio darbas yra konflikto priežastis.

Tačiau kartais tai nėra taip jau ir aišku. Jei esi sutrikęs ir nežinai geresnio būdo sudėlioti savo prioritetus ir isšiaiškinti ar tavo darbas yra tikrai pernelyg pasiglemžiantis, ar tavo sutuoktinis – pernelyg reiklus, turi ieškoti konsultacijų ir rasti tuos būdus, kurie padės patenkinti tavo poreikius ir tuo pačiu nepakenkti sutuoktiniui.

Tikros lygsvaros paieškos ir atradimas reiškia nuolankumą prisipažinti, jog ne viską numatei ir pasiryžimą gyventi taip, kad tu ir tavo sutuoktinis atrado tai, ko Dievas troško jūsų gyvenimui – gilius meilės santykius ir abiem naudingą darbą.

Kaip pripažinti vyrus

Visą laiką yra rašoma ir kalbama, kad moterims reikalingi komplimentai, kad jos myli ausimis ir trokšta, kad vyrai pripažintų jų pasiekimus, veiksmus, grožėtųsi jomis ir pan.

Bet ar teko kada nors girdėti, kad vyrams irgi reikalingi komplimentai? Kartą viena moteris pabandė ir netrukus jos gyvenimas pasikeitė. Ji ėmė sakyti vyrams komplimentus ir net fantazuoti jiems apie tam tikras savybes. Nuo to laiko visi jos gyvenime sutikti vyrai jai patikdavo. O buvo taip – ji dirbo reklamos agentūroje ir skubėjo pas klientą. Reikėjo pereiti gatvę. Tai pastebėjo automobilyje sėdintis vyras ir išlipęs iš jo, pasiūlė pavežėti skubančią moterį. Pakankamai standartinė situacija. Įvyko toks dialogas:

- Dėkoju, kilnusis riteri, bet aš jau esu vietoje, man štai į šį pastatą.

- O kodėl aš kilnusis riteris?

-Maža yra vyrų, kurie štai taip išliptų iš automobilio, mestų savo reikalustik tam, kad pavežėtų moterį.

- O jūs čia ilgam?

- Ne

- Tai jei galima, aš jus pavežėsiu po to?

Ir tas Vyras nuvežė ją į kitą susitikimą, po to jie kartu vakarieniavo, o po vakarienės nuvežė ją namo. Komplimentas vyrui taip pat turi stebuklingą galią. Po to atvejo moteris negailėjo komplimentų nei vienam vyrui. O jie elgėsi taip, kaip ji ir svajojo.

Bet yra tam tikras vyriškų komplimentų skirtumas nuo komplimentų moterims. Pirmiausia moterys mano, kad jei ims sakyti, jog jis pats geriausias pasaulyje, jis išpuiks ir gali nueiti pas kitą. Toks atvejis yra įmanomas, jei nebus išsiaiškinta vyriško komplimento esmė. Vyrai ir moterys yra be galo skirtingi. Komplimentas moteriai – tai jos savivertės pakėlimas. Gavusi jį moteris „nešasi su savimi“ ir išreiškia tai gera nuotaika.

Pass vyrus visiškai kitaip. Jiems reikalingi kitokie komplimentai. Tai bus labiau pripažinimas, nei komplimentas. Tai yra jo savybių pripažinimas. Jei pasakysite vyrui, kad jo akys – žavingos, nebus jokio efekto. Greičiau – priešingas efektas. Vyrams yra ypatingai svarbus pripažinimas. Jam svarbu, kad moteris jį pripažintų. Pripažintų jo poelgius, bruožus, veiksmus, pastangas, darbus. Tai yra moteris turi matyti ir vertinti tai, ką jis daro dėl jos, dėl jų santykių ir dėl šeimos. Toks pripažinimas daro stebuklus. Tokiu atveju vyras ima augti, sustiprėja pečiai, išauga sparnai ir jis pakyla ir užkariauja pasaulį, atneša jį prie jį pripažinusios moters kojų. Ir jokio skirtumo, kas yra ta moteris – žmona, motina, kaimynė ar traktoristė. Vyrui ji yra įkvepianti Moteris ir taškas.

Baimė

„Nesugebėjimą pradėti darbą reikia vadinti ne tingėjimu, bet baime“.

Baimė yra reali žmogaus gyvenimo dalis. Tai jausmas, kuris iškyla, kai gresia kas nors nemalonaus, kai žmogus priima situaciją kaip grėsmingą ir atimančia jo ramybę bei saugumą. Baimė visada yra apie pavojų pranešantis signalas, tačiau joje pačioje slypi ir impulsas to pavojaus įveikimui. Baimė gali atlikti pozityvią funkciją ir priverčia žmogų būti atsargesniu bei apdairesniu.

Nepaisant to baimė išlieka labiausiai nepageidaujamu jausmu. Nes baugina pats baimės išgyvenimas. Beje, baimės išgyvenimas dažnai būna labiau kankinantis nei tai, ko bijoma. Yra posakis kad: „Geriau galas be baimės, nei baimė be galo“. Baimės išgyvenimą lydi netikrumas, nesaugumas ir situacijos nepavaldumas. Baimė apriboja suvokimą, nes suletėtėja mastymas, jis tampa siauru ir nelanksčiu, įsitempia raumenys, sumažėja elgesio laisvumas.

Žmonės skirtingai reaguoja į įvairius pavojus. Vienus baimė paralyžiuoja, kitus – suaktyvina. Kiekvienas bijo savaip.

Labai svarbu atskirti įsivaizduojama grėsme grindžiamą baimę nuo realios grėsmės. Žmogui turi būti labai svarbus sugebėjimas teisingai elgtis su savo baimėmis. Pagrindinės sielos klaidos yra neteisingai suvoktos baimės pasekmės. Bernardas Klervietis rašė: „Kas yra šykštumas? Nuolatinis skurdas dėl baimės prieš neturtą“.

O juk tai kas baisu ne tik atstumia ir gąsdina, bet ir traukia. Ypatingai jei tai nepavojinga pačiam stebėtojui. Siaubo ir katastrofų filmai nenumaldomai traukia žiūrovus prie ekrano, o jų kūrėjams daug dešimtmečių pelno fantastiškus honorarus. Aleksandras Puškinas rašė: „Visa, kas gresia pražūtimi, mirtingai širdžiai slėpiningus kelia pasitenkinimus“. Tačiau žiūrėti į siaubus ir blogį – toli gražu nėra nepavojinga. Tuo labiau, kad filmuose blogis nelabai panašus į tikrovę. Todėl mes pradedam bijoti ne to, ko vertėtų bijoti. Nori apsisaugoti nuo blogio – kovok su juo ir prašyk Dievo apsaugos. O tai reiškia, kad visų pirma turi apsispręsti kieno pusėje esi ir niekad to neišduok. Antra – žinok, kad Dievas tau padės ir pripildys tavo pastangas Savo jėga, tačiau nekovos už tave. Atmink, kad Jis nugalėjo ir padės nugalėti tau. Ir trečia – nieko nebijok, tik bijok pararasti Jo pagalbą, Jo Meilę ir tada išnyks baimės ir Jis liks su tavimi amžiams.

Kaip mokiausi vairuoti

Kai gavau teises, keldavausi penktą ryto ir važiuodavau apytuštėmis miesto gatvėmis . Antra - gana ilgai vengdavau kairio posūkio - gali būti juokinga, bet pažvelgęs į miesto planą supratau, kad atvažiuoti galima vien su dešiniu - tai eismas ratu. O tai mažiau pavojinga pradedančiam. Palengva drąsinau save, daug laiko dar praleidau aikštelėse - važiuodavau į Baltupius ir mokiausi ten buvusioje aikštelėje. Ir trečia - pratinausi prie automobilio, kad jis būtų, tarsi "suaugęs" su manimi. Pajutau jame daug galimybių - kaip pagreitėja, kaip stabdosi, kaip manevruoja.
Kaip Džonatanas Livingstonas Žuvėdra.
Tai mane įkvėpė. Dabar beveik galiu garantuoti 50 procentų eismo saugumą. Nes kiti 50 procentų - kiekvieno iš Jūsų rankose. Ir tai kad nesusiduriam yra bendro darnaus mūsų darbo rezultatas.
Automobilio vairavimas - tai ne galimybių demonstravimas, tai išmintingas automobilio teikiamų galimybių išnaudojimas.
Ir pagaliau - mano instruktorius buvo pavargęs diedukas . Jis mokė ne vairuoti, o vairavimo filosofijos.
Esu dėkingas Petrui Plytnikui.

Pasitikėjimas

Dar Maceina paaiškino žodį "religingas". Tarp "religinio" ir "religingo" toks pat skirtumas, kaip tarp "vaisinio" ir "vaisingo". Todėl nematau kontrasto tarp religingo ir tikinčio. Ar gali būti vaisingas ne iš širdies?
Žmogus yra kūrėjas, nes tas galias jam suteikė Dievas. Dar Adomui ir Ievai pasakyta "nevalgykit vaisiaus nuo to medžio". Nebūtų reikėję ir sakyti, jei juose nebūtų įkrautas kūrybinis pradas. Kūrybinis pradas visų pirma reiškia valią rinktis. O valia rinktis - su atsakomybe. Pastebėsiu, kad valia RINKTIS sufleruoja, kad RINKTIS reiks jau iš pasiūlyto.
Turėdamas valią rinktis puikiai žinai, kad yra toks dalykas kaip nežinomybė. Krikščionybė nuolat ir visur teigia žmonėms - yra Dieviškasis slėpinys, nebijokit jo, - Dievas jus myli.
Ar daug aiškina eiliniam darbuotojui firmos vadovas apie strateginius savo planus? Tai yra jo žmogiškasis slėpinys. Atrodo, kad iš baimės turėtum numirti?
Juk pasitiki lygiai taip pat kaip ir tavimi pasitiki.
Padaugink tai iš Dievo pasitikėjimo tavimi...
Taigi, grįžus prie Dievo prapuola bet kokia baimė dėl to jo "neaiškinimo". Beje, tai jau liečia ne tik katalikus, bet ir visus kitus - niekas tikrai nežino kada mirs ir nelabai dėl to jaudinasi.

Nes jau pasitiki.

Laimė ir lentynėlės

Laimė negali būti dėliojama į kokybės lentynėles.
Ji arba yra arba ne.
Jei yra – ji netilps į bet kokias lentynėles.
Jei nėra – lentynėlės nereikalingos.

Išmintis ir žuvis

Paradoksas - vienu atveju senolio išmintis yra vertinga dėl jo sukauptos patirties ir ją vertinga žinoti. Kitu atveju - jaunuolis gali teigti ir dažnai teigia - nepudrink man smegenų - laikai pasikeitė ir aš einu į "Žvaigždžių fabriką" išgarsėti. Jam 2000 metų patirtis - juokingas balastas, jis nori būti lengvas.
Kas tame pozityvaus? Ogi leidimas nudegti nagus. Senolis žino pasekmes, bet negali įtikinti jaunuolio elgtis išmintingai, kadangi išmintį anas turi įgyti pats.
Gaunasi, kad visas pasaulio tobulėjimas - kaip žuvies žvynai - jie dengia kartą nuo kartos. Ne kraštas prie krašto, o vienas ant kito prasislinkdami, - tai yra savo gyvenimo dalimi kartoja anos kartos išmintį. Bet ar tai reiškia, kad žvynai prie uodegos yra išmintingesni už žvynus prie galvos? Tai ko gero reiškia, kad jie kartu patys to nesuvokdami dengia žuvį. Tą suvokia tik Dievas ir turi galimybę suvokti ir žvynas, jei jis nelaikys savęs ypatingu ir nepriklausomu. O tas supratingumas ateina tuo metu, kai savimi jau klojies ant kito išminties.
Be abejo tai sąlygojo Dievas.
Nuostabu, kiek jis toli užmatęs