Scientologija: religija ar tikėjimas nemoksline fantastika?

Indrė Pavilonytė

Scientologijos bažnyčios nariai tiki keista istorija ir siaubingai bijo pagrindinio jos herojaus, piktojo galaktikų valdovo Xenu. Pasakojama, kad piktavalis galaktikos imperatorius Xenu prieš 75 milijonus metų į Žemę atskraidino milijardus žmonių. Atvežė ir paliko juos prie ugnikalnių, į kurių kraterius vėliau nuleido ir susprogdino vandenilines bombas. Pasak šios legendos, dauguma atvežtųjų žuvo, o jų sielos iki šiol klajoja ir kelia sumaištį mūsų Žemėje. O Xenu... Xenu vėl bet kada gali grįžti. Jūs ką tik sutaupėte 19500 JAV dolerių, nes anksčiau už šio fantastinio siužeto istoriją scientologai turėdavo gerokai pakrapštyti savo pinigines. Bet apie viską iš pradžių.

Pranašas ar psichinis ligonis?

Istorija, kurią ką tik perskaitėte, išties verta fantastinio žanro rašytojo plunksnos. Tiesą sakant, taip ir yra. Scientologiją sukūręs L Ron Hubbard (1911 -1986) buvo fantastikos rašytojas. Vieną dieną jis sau pasakė: .Rašyti, gaunant po grašį už žodį - absurdiška. Jei nori užsidirbti milijoną, geriausias būdas tai padaryti -sukurti nuosavą religiją.“ Kaip tarė - taip padarė. Pasak šią frazę girdėjusių liudininkų (beje, ši rašytojo citata labai skaudina įtikėjusius jo sukurtomis teorijomis, tad scientologai neigia, kad tai jų mesijo žodžiai), šiuos žodžius Hubbardas ištarė 1949-aisiais. Po metų jis parašė ir išleido savianalizės vadovėlį „Dianetika: šiuolaikinis dvasinės sveikatos mokslas“ („Dianetics: The Modern Science of Mental Health“). Knyga, turbūt net paties autoriaus nuostabai, sulaukė itin didelio pasisekimo. Ji buvo reklamuojama, kaip „psichoanalizės“ žaidimas, kuriame yra pateiktas asmenybes savianalizės testas su daugybe įvairių klausimų, neva padedančių pažinti save ir savo bėdas. Kitaip šis testas dar yra vadinamas Oxfordo galimybių testu. Bet neapsigaukite, šis testas neturi nieko bendro su Oxfordo universitetu, tai tiesiog klaidinantis žodžių žaismas, reklaminis triukas su visiems puikiai žinomu ir patikimą įvaizdį kuriančiu žodžiu.

Dianetika tik pradžia

Šioje knygoje yra aršiai ir įtikinamai kritikuojama visa tai, kas esą sudrumsčia sveiką protą: antidepresantai, elektrošokas, vaistai ir... gydytojai. Žinoma, knyga sukėlė psichologų ir psichiatrų pasipiktinimą, ypač todėl, kad rimtų problemų turintys žmonės įtikėdavo „tikrąja tiesa“ ir nustodavo gydytis. Tačiau Hubbardui tai buvo nė motais. Po kritikos, jis prakalbo apie piktavalius daktarus ir pasaulinį psichiątrų sąmokslą sužlugdyti žmoniją. „Pranašas“ tuoj pat susilaukė sekėjų, nes, pavyzdžiui, kuris gi rimtas psichinis ligonis prisipažintų, kad serga ir jam reikia gydytis, geriant kažkokius (ji pakeisiančius!) vaistus, jis juk yra tikras, kad neserga. Po tokios kūrybinės (ir finansinės) sėkmės rašytojas nesėdėjo sudėjęs rankų. Netrukus jis pareiškė, kad dianetika tėra pirmasis didelio mechanizmo - scientologijos - lygmuo. Jis sukūrė visą scientologijos mokslo/religijos kultą. Pasekėjus suskirstė į įvairius lygmenis, sukūrė metodus, kaip pritraukti naujų narių, ir kaip visiškai pakeisti jų mąstyseną. Nariai vieni kitiems atlieka analizės testus (auditingą) tol, kol įsisąmonina visas Hubbardo teorijas, neva laimingo gyvenimo paslaptis. Maža to, jis netgi sukūrė specialų prietaisą -„E-meter“, kuris parodo narių „švarumo laipsnį“. Iš tikrųjų tai tėra paprastas melo detektorius, kuris nustato, kuriais dianetikos teiginiais žmogus tiki, o kuriais - ne. Kitaip tariant, jis parodo, kuriose dianetikos srityse žmogus turi spragų, kad kiti nariai jam galėtų padėti jas „patobulinti“.

Daryk pinigus. Daryk daugiau pinigų. Daryk, kad kiti žmonis darytų pinigus Scientologija, patraukli pasirodė ne tik sutrikusiems žmonėms, kurie iš tiesų turi rimtų psichologinių problemų, ji patraukė ir tuos, kurie paprasčiausiai dar ieško savo kelio. O kas gi neieško atsakymų į rūpimus klausimus? Kas gi nenori tapti savo likimo kalviais, kaip kad žada dianetika? Kam nepatrauklus dianetikos skelbiamas tikslas - pasaulis be beprotybės, be nusikaltėlių ir karų? Skamba gražiai, bet juk ir politikai prieš rinkimus patraukliai kalba... O koks buvo tikrasis scientologijos tėvo, žmogaus teigusio „Daryk pinigus. Daryk daugiau pinigų. Daryk, kad kiti žmonės darytų pinigus“, tikslas, kad ir kuo norėtų tikėti scientologai, žino tik pats Hubbardas. Pirmasis žingsnis link scientologijos, jau minėtas, asmenybės analizės testas, kurio beje moksliškai nėra patvirtinę jokie ne scientologų mokslininkai, yra visiškai nemokamas. Šiandien kiekvienas gali jį atlikti ne tik perskaitęs knygą, bet ir bet kuriame dianetikos centre ar net internete. Bet, kaip sakoma, kuo toliau j mišką, tuo daugiau medžių.

Tikėjimas už pinigus

Įdomiausia yra tai, kad dianetika kiekvienam žmogui gali nustatyti po diagnozę. Net jei jūsų testo rezultate labai geri, neskubėkite džiaugtis. Tai vis tiek reiškia, kad jus turite problemų - neobjektyviai save vertinate, klaidingai pervertinate. Ir, žinoma, jums reikia pagalbos. Mažiausiai ką jums gali pasiūlyti - tai nusipirkti legendinę Hubbardo „Dianetika: šiuolaikinis dvasinės sveikatos mokslas“. Pagalbos ranką visada pasirengę ištiesti ir dianetikos centruose rengiami komunikacijos kursai, kurie jums neva padės atrasti laimę ir labiau savimi pasitikėti, arba pasiūlys išbandyti specialią terapiją, jau minėtą auditingą. Susigundžiusieji šiais pasiūlymais turės prisiminti, kad nieko nemokamo nėra ir plačiai atverti savo pinigines. Be to, užpildydami šį testą, žmonės sutelkia scientologams gana daug asmeninės informacijos, tad ši organizacija gali pradėti jais manipuliuoti, spaudimu įtraukti į savo veiklą.

Norintieji pakilti į aukštesni scientologijos lygmenį taip pat turi patuštinti savo pinigines. Aukštesnio lygio žinios kainuoja daugiau, tačiau jas įgiję nariai, igainiui gauna teisę mokyti žemesnio lygio narius bei jiems perpardavinėti nupirktas žinias. Matyt Hubbardas buvo išties sumanus žmogus, žinojęs kaip daryti pinigus. Didelius pinigus.

Scientologija vs. Kritikai

Nors scientologai skelbia pasisaką už laisvę ir, kad jų religija moko tobulo ir harmoningo gyvenimo paslapčių, tolerancijos, rodos, jų niekas neišmokė. Žiniasklaidoje gausu informacijos, kad jie persekioja visus kas tik drįsta kritikuoti scientologiją. Maža to, kritikai tampa didžiausiais jų priešais. Hubbardas yra pasakęs: „Niekada nediskutuokite apie scientologiją su jos kritiku. Diskutuokite tik apie jo ar jos nusikaltimus - tikrus ar įsivaizduojamus.“ Taigi, pasakojama, kad prieš priešus scientologai imasi griežtų priemonių: stengiasi apšmeižti juos spaudoje, persekioja teismuose, stengiasi paveikti per jų šeimos narius (ypač populiaru į scientologijos veiklą įvilioti politikų giminaičius). Pavyzdžiui, kai BBC žurnalistas John Sweeney sukūrė kontraversišką dokumentinį filmą „Scientologija ir aš“ („Scientology and Me“), kuriame kalbasi su buvusiais šio kulto nariais apie scientologiją ir atskleidžia šiai organizacijai nemalonių faktų, žiniasklaidą netrukus pasiekė trumpa vaizdo įrašo ištrauka, kurioje žurnalistas rėkia ant Scientologų bažnyčios atstovo Tommy Daviso. Turbūt niekam nekyla klausimų kas žiniasklaidai išplatino „teisingai“ pateiktą kompromituojanti žurnalisto įkarštį. Scientologai internete išplatino dar keletą vaizdų, kuriuose matyti, kaip tas pats Sweeney per vieno filmo premjerą ant aktoriaus Johno Travoltos įsikarščiavęs šaukia: „Ar tu priklausai smegenys plaunančiam kultui?“. Bet ir tai dar ne viskas. Buvo sukurta netgi interneto svetainė, atskleidžianti „visa tiesą“ apie BBC ir žurnalistą Sweeney (www.bbcpanorama-exposed.org). Kampanija prieš Sweeney įvykdyta nepriekaištingai, kita vertus, daugelio manymu, kiek per primityviai, kad neabejojant būtų galima patikėti šio žurnalisto neobjektyvumu filme „Scientologija ir aš“.

„Pietų parkas"

Įvairių kalbų ir scientologų pykčio sulaukė Ir viena 9-ojo sezono „Pietų parko“ („South Park“) seriją, kurioje šaipomasi iš scientologijos bei garsiojo jų atstovo aktoriaus Tomo Cruiso. Po serijoje „Trapped in the Closet“, pasipiktinęs juokais apie jo religiją, iš kūrėjų komandos pasitraukė Issah Hayes, įgarsinęs Cheft. Hayes pareiškė: „Vyručiai, jus elgiatės neteisingai. Mes ne tokie. Suprantu kodėl tai darote, tačiau jūsų informacija yra neteisinga, o kas nors gali tuo patikėti.“ Nepaisant to, ši serija sulaukė stulbinančio populiarumo ir netgi buvo nominuota Emmy apdovanojimui.

Ko bijo Tomas Cruise'as?

Garsiausias scientologų narys - aktorius Tomas Cruise. Scientologams priklauso ir daugiau garsių aktorių, pavyzdžiui, John Travolta, Kirstie Alley, Mimi Rogers, taip pat keletas kitų pramogų pasaulio atstovų. Tačiau daugelis scientologams priklausančių garsenybių nėra gerai žinomi Europoje ar kitur, nes nors scientologija ir turi pasekėjų įvairiose pasaulio šalyse, populiariausia ji savo kilmės šalyje - Amerikoje. Tomas Cruise yra ne tik vienas garsiausių scientologijos narių, bet ir vienas labiausiai ją garsinančių atstovų. Už nuopelnus ir dosnias aukas aktorius netgi užsilipo ant aukščiausio scientologijos hierarchijos laiptelio ir gavo dvasininko titulą. Dabar aktorius turi teisę rengti vestuvines scientologų apeigas. Pagal tokias apeigas įvyko ir jo paties vestuves su aktore Katie Holmes. Ji, buvusi katalikė, savo tėvų siaubui, taip pat priėmė scientologų tikėjimą. Dėl to, ši pora pastaruoju metu susilaukia itin daug žiniasklaidos dėmesio ir„. aktorės gerbėjų priekaištų. Jie piktinasi nuolankiu Katie Holmes paklusnumu Cruise'ui. Pavyzdžiui, savo vardą Katie, Tomo reikalavimu, pasikeitė į kiek griežtesnį - Kate, nes neva ištekėjusiai moteriai nedera vadintis mažybiniu vardu. Bet didžiausią nuostabą jos gerbėjams ir visiems nescientologams sukėlė pranešimai apie tada dar tik būsimos jų dukros Suri gimimo ypatybes. Pranešama, kad aktorė. Tomo, kuris kaip ir dera doram scientologui griežtai pasisako prieš vaistus, prašymu, esą gimdė be jokių nuskausminamųjų, o svarbiausia visiškoje tyloje. Tylėjo ne tik pribuvėjai, bet ir pati gimdyvė, nes esą scientologai tiki, kad žmogus gali prisiminti įvykius iš tų dienų, kai dar gyveno mamos įsčiose. O prisiminti jam derėtų tik ramybę. Keistumo aktorių porai prideda ir pranešimai, kad Tomas Cruise ketina statytis 10 milijonų JAV dolerių kainuosiantį slaptą bunkerį po savo namu Telluride, Kolorado valstijoje. Taip jis esą ruošiasi pasaulio pabaigai, nes uoliai tiki, jog piktasis galaktikų valdovas Xenu jau greitai užpuls Žemę. Pasakojama, kad tai bus itin saugus bunkeris su puikiai įrengta pačia moderniausia oro kondicionavimo sistema, o jame pasislėpę apie 10 artimiausių Criuse'o šeimos narių galės ten išgyventi daugybę metų.

Prilyginami neonaciams

Kaip yra iš tiesų - nežinia, tačiau dėl uolaus savo tikėjimo aktorius susilaukia ne tik kreivų žvilgsniu, bet sunkumų dirbant. Vokietija, kurioje šiuo metu jis kuria naują savo filmą, iš pradžių nenorėjo aktoriui (o šįkart ir filmo prodiuseriui) leisti filmuoti jų šalyje dėl... scientologijos. Vokietija jos griežtai nepripažįsta ir laiko ją tik „pinigų darymo kultu“. Pasak Berlyne įsikūrusios kovos su kultais organizacijos vadovo Thomo Gandowo, Cruise'o religija yra „totalitarinė organizacija“, o pats aktorius „scientologijos Goebbelsas“. Vis dėlto, aktoriui šiaip ne taip pavyko susitarti ir Vokietija nusileido jo prašymui, tačiau, matyt, ji tikrai nenuleis akių nuo aktoriaus, nes Vokietijoje scientologai yra oficialiai stebimi teisėsaugos pareigūnų kaip keliantys potencialią grėsmę Vokietijos demokratijai ir yra prilyginami neonacių organizacijoms.

Vienintelis būdas jiems meluoti

Kas iš tiesų yra scientologija? Gal Hubbardas pajuokavo? Gal jis tenorėjo sukurti populiarią įtaigią fantastinę knygą ar legendą ir nė pats nesitikėjo to, į ką ši istorija išaugo? Juk kartą jis pasakė: „Vienintelis būdas kontroliuoti žmones - tai jiems meluoti. Galite užsirašyti tai savo užrašuose. Vienintelis budas kontroliuoti žmones - jiems meluoti“. Taigi, kaip yra iš tiesų - žino tik jis vienas, žmogus, šią paslaptį nusinešęs į kapus. Kiekvienas žmogus turi teisę pats nuspręsti, kuo ir kaip tikėti, svarbiausia, tik kad jis pats žinotų ir objektyviai įvertintų ne tik uoliai peršamus pliusus, bet ir slepiamus minusus.

Me Nr. 22 / 2007 Gruodis

Kaip atpažinti netikrą mokytoją ir netikrą pranašą

Jėzus perspėjo: „Jei tada kas nors jums sakytų: 'Štai čia Mesijas' arba: 'Jis tenai!',- netikėkite. Atsiras netikrų mesijų ir netikrų pranašų, ir jie darys didelių ženklų bei stebuklų, mėgindami suklaidinti, jei tai įmanoma, net išrinktuosius. Štai jus apie tai iš anksto įspėjau!“ „Tad jeigu jums sakytų: 'Štai jis tyruose!', – neikite, 'Štai jis namų gilumoje!', – netikėkite. 27 Kaip žaibas tvykstelėja iš rytų ir nušvinta iki vakarų, taip bus ir su Žmogaus Sūnaus atėjimu“ (Mt 24:23-27). Apie tai kalbama ir 2 Pt 3:3 bei Jud 17-18.

Geriausias kelias apriboti save nuo netikrumo ir netikrų mokytojų yra žinoti tiesą. Norėdami pastebnėti klastotes, mes turime studijuoti tikrus dalykus. Kiekvienas tikintysis, kuris „be iškraipymų skelbia tiesos žodį“ ((2 Tim 2:15) ir kuris atidžiai studijuoja Šventąjį Raštą, gali atkirti netikras doktrinas. Pavyzdžiui, tas tikintysis, kuris yra skaitęs apie Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios darbus (Mt 3:16-17), iš karto atskirs bet kurią doktriną, kuri neigia Trejybę. Taigi – pirmas žingsnis yra Biblijos studijos ir Šventojo rašto mokymo priėmimas.

Jėzus sakė, kad „medis pažįstamas iš vaisių“ (Mt 12:33). Tačiau žvelgiant į vaisius yra trys specifiniai klausimai, kuriuos reikia užduoti mokytojui, kad įvertinti jo mokymo tikslumą.

1) Ką mokytojas kalba apie Jėzų? Jėzus klausė savo mokinių: „O kuo jūs mane laikote?“ Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ (Mt 16:15-16). Kaip tik dėl šių žodžių Petras yra laikomas šventu. Apaštalas Jonas antrajame laiške sako: „Kas tik peržengia ribą ir nesilaiko Kristaus mokslo, neturi Dievo. Kas laikosi mokslo, tas turi ir Tėvą, ir Sūnų“ (2 Jn 9). Kitaip sakant Jėzus Kristus ir Jo atpirkimo darbas yra nepaprastos svarbos dalykas. Reikia saugotis kiekvieno, kuris neigia, kad Jėzus yra Dievas, kuris nuvertina šventąją Jėzaus mirtį ir kuris atmeta Jėzaus žmogiškumą. Pirmajame Jono laiške sakoma: „Kas yra melagis, jeigu ne tas, kuris neigia Jėzų esant Mesiją? Tas yra ir Antikristas, nes jis paneigia Tėvą ir Sūnų“ (1 Jn 2:22).

2) Ar mokytojas skelbia Evangeliją? Evangelija yra Geroji Naujiena, kuri skelbia Jėzaus mirtį, palaidojimą ir prisikėlimą. Apie tai aiškiausiai sako apaštalas Paulius: „Broliai, aš aiškinu jums Evangeliją, kurią esu jums paskelbęs, kurią priėmėte, kurioje stovite ir kuria būsite išgelbėti, – jeigu jos laikotės taip, kaip esu jums paskelbęs; antraip būtumėte veltui įtikėję. Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent: Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai; jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai“ (1 Kor 15:1-4). Kad ir kaip gražiai skambėtų žodžiai „Dievas tave myli“, „Dievas nori mus pamaitinti ir numalšinti alkį“ ir „Dievas nori, kad tu būtum turtingas“, jie nėra Evangelijos žinia. Apaštalas Paulius laiške Galatams sako: „Aš stebiuosi, kad jūs nuo to, kuris pašaukė jus Kristaus malone, taip greitai persimetate prie kitos evangelijos, nors iš tikro kitos nėra, o yra tik jus klaidinantys žmonės, kurie nori iškreipti Kristaus Evangeliją“ (Gal 1: 6-7). Nei vienas, net pats didžiausias pamoklsininkas neturi teisės pakeisti Dievo mums suteiktos žinios. „Kaip anksčiau sakėme, taip dabar sakau dar kartą: jei kas jums skelbia kitokią evangeliją, negu esate priėmę, – tebūnie prakeiktas!“ (Gal 1:9).

3) Ar mokytojas savo charakterio savybėmis šlovina Dievą? Judo laiške randame tokius žodžius: „Vargas jiems! Jie pasuko Kaino keliu, parsidavė Balaamo paklydimui, pražudė save Korės prieštaravimu“ (Jud 11). Kitaip sakant netikras mokytojas gali būti atpažintas iš puikybės (Kainas atmetė Dievo planą), godumo (Balaamas pranašavo už pinigus), ir maišto (Korė skelbė save aukštesniu už Mozę). Jėzus sakė, saugotis tokių žmonių ir kad mes turime pažinti juos iš vaisių (Mt 7:15-20).

Norėdami geriau išmokti atpažinti netikrus mokymus turime perskaityti tas Šventojo Rašto knygas, kurios yra parašytos specialiai tam, kad atskirtume netikrus mokytojus ir nettikrą mokymą : laišką galatams, Antrąjį Petro laišką, Pirmąjį Jono laišką, Antrąjį Jono laišką ir Judo laišką. Dažnia yra tikrai nelengva atskirti netikrą mokytoją ir pranašą. Šėtonas apsimeta šviesos angelu (2 Kor 11:14), o jo tarnai apsimeta teisumo tarnais (2 kor 11:15). Tik kruopščiai pažinę tiesą mes galėsim atskirti apgavystes.

Baimė

„Nesugebėjimą pradėti darbą reikia vadinti ne tingėjimu, bet baime“.

Baimė yra reali žmogaus gyvenimo dalis. Tai jausmas, kuris iškyla, kai gresia kas nors nemalonaus, kai žmogus priima situaciją kaip grėsmingą ir atimančia jo ramybę bei saugumą. Baimė visada yra apie pavojų pranešantis signalas, tačiau joje pačioje slypi ir impulsas to pavojaus įveikimui. Baimė gali atlikti pozityvią funkciją ir priverčia žmogų būti atsargesniu bei apdairesniu.

Nepaisant to baimė išlieka labiausiai nepageidaujamu jausmu. Nes baugina pats baimės išgyvenimas. Beje, baimės išgyvenimas dažnai būna labiau kankinantis nei tai, ko bijoma. Yra posakis kad: „Geriau galas be baimės, nei baimė be galo“. Baimės išgyvenimą lydi netikrumas, nesaugumas ir situacijos nepavaldumas. Baimė apriboja suvokimą, nes suletėtėja mastymas, jis tampa siauru ir nelanksčiu, įsitempia raumenys, sumažėja elgesio laisvumas.

Žmonės skirtingai reaguoja į įvairius pavojus. Vienus baimė paralyžiuoja, kitus – suaktyvina. Kiekvienas bijo savaip.

Labai svarbu atskirti įsivaizduojama grėsme grindžiamą baimę nuo realios grėsmės. Žmogui turi būti labai svarbus sugebėjimas teisingai elgtis su savo baimėmis. Pagrindinės sielos klaidos yra neteisingai suvoktos baimės pasekmės. Bernardas Klervietis rašė: „Kas yra šykštumas? Nuolatinis skurdas dėl baimės prieš neturtą“.

O juk tai kas baisu ne tik atstumia ir gąsdina, bet ir traukia. Ypatingai jei tai nepavojinga pačiam stebėtojui. Siaubo ir katastrofų filmai nenumaldomai traukia žiūrovus prie ekrano, o jų kūrėjams daug dešimtmečių pelno fantastiškus honorarus. Aleksandras Puškinas rašė: „Visa, kas gresia pražūtimi, mirtingai širdžiai slėpiningus kelia pasitenkinimus“. Tačiau žiūrėti į siaubus ir blogį – toli gražu nėra nepavojinga. Tuo labiau, kad filmuose blogis nelabai panašus į tikrovę. Todėl mes pradedam bijoti ne to, ko vertėtų bijoti. Nori apsisaugoti nuo blogio – kovok su juo ir prašyk Dievo apsaugos. O tai reiškia, kad visų pirma turi apsispręsti kieno pusėje esi ir niekad to neišduok. Antra – žinok, kad Dievas tau padės ir pripildys tavo pastangas Savo jėga, tačiau nekovos už tave. Atmink, kad Jis nugalėjo ir padės nugalėti tau. Ir trečia – nieko nebijok, tik bijok pararasti Jo pagalbą, Jo Meilę ir tada išnyks baimės ir Jis liks su tavimi amžiams.

Vl. Solovjovas. Trumpas apsakymas apie Antikristą.

Savimeiliškai save vietoj Kristaus pasirinkęs šis žmogus teisinsis samprotaudamas taip: „Kristus skelbė ir savo gyvenimu rodė drovinį gėrį, buvo žmonijos perkeitėju, aš gi esu pašauktas būti šio iš dalies perkeistos, iš dalies neperkeičiamos žmonijos geradariu. Aš duosiu žmonėms visa, ko jiems reikia. Kristus, kaip moralistas, perskyrė žmones gėriu ir blogiu, aš sujungsiu juos gerove, kuri vienodai reikalinga ir geriems ir blogiems. Aš būsiu tikras to Dievo, kuris iškelia saulę virš gerų ir blogų, lieja lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų, atstovas. Kristus atnešė kardą, aš anešiu taiką. Jis grąsino žemei baisiu paskutiniuoju teismu. Bet juk pasktiniuoju teisėju būsiu aš, ir mano teismas bus ne tiesos teismas, bet gailestingumo teismas. Mano teisme bus ir tiesa, bet ne atlyginamoji tiesa, o skirstomoji tiesa. Aš visus atskirsiu ir kiekviena duosiu tai, ko jam reikia“. 

Visas tekstas - http://www.docstoc.com/docs/113908991/Trumpas-apsakymas-apie-Antikrista?  
Vertė Arnoldas Stasiulis

„Žvėris 666“

Poetas, rašytojas, 33 laipsnio masonas, vienas iš didžiausių XIX-XX amžiaus okultistų ir „satanistų karaliumi“ bei „nuodėmingiausiu pasaulio žmogumi“ (sakoma, kad jis yra suvedžiojęs daugiau nei keturis tūkstančius moterų) vadintas Alisteris Kroulis (Edward Alexander Crowley) gimė 1875 metų spalio 12 dieną Anglijos Varvikšyro grafystės Lemingtono mieste.

Jo tėvas – turtingas aludaris, pamokslininkas Edvardas Kroulis bei motina Emili Bert buvo religingi ir priklausė fundamentalistinio pobūdžio tikėjimą išpažįstančiai „Plimuto brolių“ sektai. Visą vaikystę praleido studijuodamas Bibliją. Ši aplinkybė suvaidino lemiamą vaidmenį paties Kroulio atsižadėjime nuo krikščionybės – po tėvo mirties 1887 metais bet kokios motinos pastangos tik stiprino jo skepticizmą. Toks nuolatinis sūnaus maištas išvesdavo motiną iš pusiasuvyros ir nevilties apimta vadino jį „Žvėrimi 666“. Vėliau jis pats mėgo save taip vadinti.

Paveldėjęs tėvo turtą, nutraukė ryšius su savo šeima ir 1895 metais buvo priimtas į Kembridžo Trejybės Koledžą (Trinity College). Čia tapo alpinistu ir pradėjo rašyti eiles. Čia nutarė keisti savo įvaizdį – numarino Edvardą Aleksandrą Kroulį ir tapo Vienatvės Dvasia, Dykumų Klajokliu Alisteriu Krouliu.

Sulaukęs dvidešimt vienerių metų, lankydamasis Stokholme kaip pats sakė, „patyrė pirmąjį mistinį nušvitimą“. „Manyje pabudo žinojimas, kad esu įtrauktas į magiškus sąmoningos ir pasitenkinimo reikalaujančios mano natūros ketinimus. Iki to laiko ji buvo iš esmės paslėpta nuo manęs. Tai buvo skausmas ir baimė, netgi anapusinis siaubas ir tuo pačiu metu tai buvo raktas į kokia tik įmanoma pačią tyriausią ir švenčiausią dvasinę ekstazę“. Vizijos metu supratęs esąs antikristas ir pasivadino „Didžiuoju žvėrimi 666“ bei „Žvėrimi iš bedugnės“ (pagal Apr 11,7).

1898 metais jis paskelbė mistinę poemą „Akeldama, vieta kur palaidoti svetimieji. Vieno Kembridžo universiteto džentelmeno rašyta filosofinė poema“. Besimokydamas universitete kiekvieną vasarą, keturis metus iš eilės kopė į Šveicarijos Alpių viršukalnes. Vienos ekspedicijos metu Kroulis susipažino su alchemiku, senovinio šventyklos riterių ordino ideologiją „paveldėjusio“, „Auksinės Aušros Hermetikos“ (Golden Dawn in the Outer) ordino, nariu Sesiliu Džonsu. Tai buvo pati paslaptingiausia ir galingiausia vakarų magijos organizacija. Ordinui priklausė tokie žmonės kaip airių rašytojas ir dramaturgas, Nobelio premijos laureatas, Viljamas Jetsas (William Butler Yeats), airių respublikos armijos (IRA) įkvėpėja Mod Gon, Oskaro Vaildo našlė Konstancija Vaild, aktorė ir Bernardo Šou mūza Florens Farr, filosofo Anri Bergsono sesuo Moina Bergson (ji buvo Ordino vadovo Samuelio Mazerso) žmona ir Menų Akademijos prezidentas Kelis. Vėliau Kroulis vedė jo dukrą.  

Lapkričio 18 dieną Alisteris Kroulis įstoja į Ordiną ir prisiima „Brolis Perdurabo“ („ištversiu iki galo“) vardą. Dabar jis pažino iniciatinį narkotikų poveikį, ypatingas magines praktikas ir ritualus, paslaptingus kabalos mokymus, rozenkreicerius, jogą, alchemiją ir operatyvinę magiją. Susipažinęs su Karališkos akademijos pirmininku Džeraldu Keliu palieka Kembridžą ir rašo ciklą „Baltos dėmės“.

1899 metais Kroulis susipažino su Alanu Benetu ir tapo jo mokiniu. Tais pačiais metais įsikūrė Škotijoje, gerai žinomo Loch Neso ežero pakrantėje. Jis nusipirko didelį namą „Boleskin House“ ir pasivadino Lordu Boleskinu. Šiame name du kambarius pertvarkė į Juodąją ir Baltąją šventyklas, kur kartu su Sesiliu Džonsu atlikinėjo įvairius ritualus pagal Maga Abre-Melina knygą. Jie stengėsi iššaukti filosofijos mokytoją, ligų gydytoją ir 50-ies pragaro legionų valdovą demoną Buerą. Šešis mėnesius jie vykdė sudėtingą pasirengimo procesą, bet jiems pavyko tik iš dalies (pasirodė tik demono koja ir jo šalmas). Tik po kelių metų paslaptingomis aplinkybėmis Meksikoje tai įvyko visiškai spontaniškai ir paženklino Kroulio gyvenimą neišdildoma žyme.

„Led Zeppelin“ gitaristas Džimis Peidžas

Gyvuoja legenda, kad Loch Neso pabaisa yra Kroulio iššauktas ir atgal į savo valdas negrįžęs demonas. 70-aisiais XX amžiaus metais „Boleskin  House“ iš Kroulio nupirko jo pasekėjas, „Led Zeppelin“ gitaristas Džimis Peidžas.

1899 (1900?) metais Kroulis Esekso grafystėje trumpam įstoja į vieną iš senojo burtininko Džordžo Pikinghilo bendruomenių. Nepatvirtintais duomenimis 1899 metais Kroulis buvo įšventintas į viena iš devynių Pikikinghilo sukurtų raganų kuopų. Bet greitai jis nutraukė santykius su raganomis, sakydamas, kad nenorėjo būti „moterų valdžioje“. Pagal kitą versiją jis buvo išmestas, nes Vyriausioji Ragana laikė jį „lytiniu iškrypėliu“

Tuo metu Kroulis jau užėmė naujokui gana aukštą padėtį ordine. Jis iškeliavo į Paryžių, kur Ordino vadovas Mak Gregoras Mazers priėmė jį į antrą vidinį „Raudonos Rožės ir Auksinio Kryžiaus“ ordiną. Tačiau „Auksinės Aušros“ Londono skyriaus nariai konfliktavo su Mazersu ir atsisakė pripažinti Kroulio įšventinimą. 

Mak Gregoras Mazers

1900 metais Alisteris Kroulis nutraukė ryšius su Ordinu, paliko Senąjį pasaulį ir leidosi į keliones. Lankėsi Meksikoje, Ceilono saloje, Indijoje ir 1902 metais grįžo į Europą. Meksikoje parašė romaną „Tanhoizeris ir Alisa“ ir tapo 33-ojo laipsnio masonu. Eksperimentavo su magišku kristalu, išbandė enochinę magiją, sukūrė Saviiniciacijos ritualą ir suteikė sau Vuriausiojo Adepto laipsnį. Ceilone praktikavo jogą, vadovaujamas vėliau budistų vienuoliu tapusio Alano Beneto. Taip pat praktikavo ir Dhjaną (darbas su sąmone, meditacija į abstrakčius objektus, ekstazė).

1902 metais bandė įkopti į Himalajų Čogo Ri viršukalnę. Kartu su Oskaru Ekenšteinu 63 dienas išgyveno Baltoro ledyne, užkopė į 6600 m aukštį ir buvo pasiųstas atgal. 1905 metais bandė įkopti į Kančendžungos kalną (trečiasis pagal aukštį pasaulyje, įveiktas tik 1954 m.). Ir čia nepavyko – stovykloje kilo maištas. Grįžęs į Paryžių susipažino su Somersetu Moemu, kuris pavaizdavo Kroulį savo romane „Magas“, pavadindamas jį Oliverio Haddo vardu. Bendradarbiavo su Ogiustu Rodenu ir organizavo jo kelionę į Romą.

1903 metais Alisteris Kroulis parvažiavo į Boleskin House ir įkūrė leidyklą „Religinės Tiesos skleidimo draugija“. Rugpjūčio mėnesį vedė dailininko Džeraldo Kelly seserį Rozą. Mergina gana greitai aptiko savyje transcendentinius sugebėjimus ir įtikinėjo savo vyrą, kad su juo nori susitikti Egipto dievas Horas. Netrukus jie išvyko į povestuvinę kelionę į Paryžių, Neapolį, Kairą ir Indiją. Kaire baigė rašyti kai kurias knygas, kurių tarpe buvo ir „Karaliaus Saliamono magijos knyga“.ž o Roza atvedė Alisterį Kroulį prie Horą vaizduojančios statulos. Didžiausią įspūdį jam palieka... inventorinis eksponato numeris 666... Nuo to laiko jis rimtai įsiklausė į Rozos įžvalgas. Panašius santykius jis aprašė savo apsakyme „Magdalenos Bler palikimas“ (1912).

1904 metų balandžio mėnesį Kaire Kroulis gauną ypatingą apreiškimą. Siaubinga „preterhumanoidinė būtybė – demonas Aivass“ pasirinko jį naujo pažinimo skleidėju ir naujojo amžiaus, naujojo eono pranašu. Rozos reikalavimu tris dienas iš eilės rašė tai, ką jam diktavo nežinomas balsas. Jis pats sakė, kad užrašė „Aivass padiktuotą“ svarbiausią savo gyvenimo darbą – „Įstatymų Knygą“. Dvasia kasdien paskirdavo jam pasimatymą ir diktuodavo po vieną skyrių, o Kroulis viską užrašė žodis po žodžio, bet knygą paskelbė savo vardu. Vėliau visi jo sekėjai laikė „Įstatymų Knygą“ lygiaverte ir net pranašesne už Bibliją.

Rankraštis pranašauja naujojo Horo epochą. Jis valdys Telemos Įstatymą, kur pirmuoju teiginiu yra „Daryk ką nori, tai ir visas įstatymas“ (Do what thou willst, that will be the whole of the law).“ Kroulis dabar susitapatina su Apokalipsėje minimu „Žvėrimi 666“ ir pasirenko iniciatinį vardą „To Mega Therion“ („Didysis Žvėris“). Visas likęs jo gyvenimas paskirtas šio teiginio pagrindimui.

Tačiau išoriškai viskas išliko taip, kaip ir anksčiau. Okultinės praktikos, nevaldomi visų rūšių lytiniai santykiai, literatūriniai opusai, narkotikai, eilės, alpinizmas, ironiški reginiai ir nuolatiniai kontaktai su šio pasulio galingaisiais. Tačiau visa tai spalvina ypatinga bauginanti ypatinga reikšme persunkta šviesa. „Žvėris 666“ yra ne šaip žmogus. Jis išpranašavo artėjantį žmonijos išvadavimą iš baimės ir nuodėmes ir tapo iniciatinės organizacijos „Astrum Argentum“ („Sidabrinė Žvaigždė“) vadovu. Jo tvirtinimu šiai organizacijai priklausė ir „nematomieji broliai“. Jie ilgus amžius valdė žmonijos istoriją per okultinius praeities ordinus.

Jis išsiuntė „Įstatymų Knygą“ Hitleriui, Leninui, Čerčiliui ir supažindino su ja Trockį. Jo agentai ir mokiniai veikia pačiose įvairiausiose sferose. Jo adeptas, okultistas ir pagrindinis anglų strategas tankų operacijose. kapitonas Džonas Fuleris dirba su konservatoriais; arši nacional-socialistė Marta Kiuncel apdoroja Hitlerį ir jo aplinką; vienintelis Stalino pasitikėjimą pelnęs vakarų žurnalistas Volteris Diurantis veikia Maskvoje. Kroulis atsidūrė pasaulinio suokalbio centre ir audė naujo eono voratinklį. Iki pat jo gyvenimo pabaigos jį lydėjo moterys, narkotikai, magija ir politinės intrigos. Daugelis iš tu, kurie su juo suartėjo – išprotėjo. Jo buvusios žmonos ir meilužės po išsiskyrimo iš karto patekdavo į psichiatrines gydyklas. Juodasis mokymas ir siaubingos praktikos baugino ne tik profanus, bet ir pačius okultistus.

„Auksinės Aušros Ordine“ brendo skilimas ir, nors 1909 metais Kroulis buvo įšventintas į Ordino magistrus, po dviejų metų jo išsižadėjo patys artimiausi bendražygiai – Džordžas S. Džonsas, Dž. Fuleris ir kiti. O dar po metų amerikietiškojo Rytų Tamplierių Ordino (OrdoTempli Orientis) magistras Teodoras Reisas pašventė Kroulį į Ordino riterius bei paskyrė jį britų ložės galva.

1909 metais Roza viešai apkaltino Alisterį, kad šis verčia ją dalyvauti „juodosiose mišiose ir paliko jį. 1911 metais Roza išprotėjo. Po skyrybų su žmona Kroulis kartu ištikimu mokiniu Beketu išvažiavo į Egiptą, kur tikėjosi iššaukti demoną Horonzoną, bet viskas baigėsi Beketo išprotėjimu. O Kroulio bandymai kontaktuoti su dievybėmis buvo pakankamai sėkmingi netgi be „sekso kaukės“.

1913 metais Kroulis trumpai gyveno Maskvoje ir ten parašė „Gnostines Mišias“.

1914 metais pabūgęs publikacijų apie jo „žygdarbius“ vėl išvyko iš Europos, šį kartą – į Jungtines Valstijas. Ten turėjo kelis egzotiškus romanus su vietinėmis meilužėmis. Vėliau apie jas rašė: „Pareiškia, kad yra gryna amerikietė, bet aš manau, kad joje teka ir negrų ir japonų kraujas“. Arba: „Didžiulė stora ir labai aistringa negrė“. Jis aprašė liliputes, kuprotas, tatuiruotas moteris, visų rūšių išsigimėles, šlykščias ir neįgalias spalvotas moteris“.

Amerikoje Kroulis sutiko pirmąją „skaisčią žmoną“ – švedę Li Faezi. Ji buvo labiau atsumianti nei patraukli ir jie iš karto įsimylėjo vienas kitą. 

JAV Alisteris Kroulis parašė „Himną Panui“. Tai vienas iš labiausiai pavyksuių jo poetinių darbų ir jo tikėjimo credo. Amžiaus pradžioje Niujorkas buvo ne geriausia viena panteistiniam kultui. Todėl Kroulis išvyko į Siciliją, kur buvo nutaręs isįeigti savo „vienuolyną“.  Jis buvo sumanęs pastatyti rūmus su kolonadomis ir stikliniu kupolu, tačiau Italijos bankas atsisakė finansuoti abejotiną projektą. „Didysis žvėris“ apsigyveno kuklesniame name, kurį pavadino „Telemo būstine“. Centrinis kambarys buvo naudojamas, kaip šventykla, grindyse pavaizduotas magiškas ratas ir pentagrama. Pačiame centre stovėjo šešiakampis altorius. Šventyklos ir kitų kambarių sienos išpieštos nepadoriais piešiniais. Ant altoriaus gulėjo „Pasaulio duonos“. Be miltų, medaus, raudono vyno jų receptūroje būdavo ir „tirštas šviežias kraujas“. Vėliau „Sunday Express“ užsiminė apie dar šlykštesnius komponentus.

„Sunday Express“ paskelbė, kad paėmė vienos iš Kroulio aukų interviu. Interviu davusi Meri Beit į Sicilija atvažiavo kaip svečias. Ji teigė, kad Kroulis rengė „neįtikėtinai šlykščias, antikines primenančias orgijas“. Ji pasakojo apie šventyklą, kur „rengiamos orgijos, apie kurias net neįmanoma papasakoti“. Kroulį nuolatos supo apgautų gerbėjų minios. Kai „abatijai“ pritrūkdavo pinigų, siųsdavo jas į Palermo ir Neapolio gatves. 

Beti Mei

Niekas neneigė, kad „Didysis žvėris“ – patraukli asmenybė, todėl niekada netrūko naujų adeptų. Krouliui reikėjo mokinio ir tam idealiai tiko Raulis Lavdėjus. Tai buvo protingas, bet nepastovus žmogus. Jo žmona – temperamentinga pozuotoja Beti Mei. Audringos praeities moteris autobiografijoje vadino save „Tigre“. Bet labiau nei žmona, Raulį traukė magija. Jis neišvengiamai turėjo susitikti su Alisteriu Krouliu. Ir kai tai įvyko, bematant pateko į satanisto įtaką, o Beti tapo aršiu Kroulio priešu. Lavdėjus buvo pakviestas į „abatiją“ ir, nepaisydamas žmonos prieštaravimų, iš karto sutiko. 

Kad galėtų sumokėti už kelionę Raulis pareikalavo, kad Beti parduotų sužadėtuvių žiedą. Tai buvo dar viena jos pavyduliavimo priežastis. Kelionė trečios klasės vagonu buvo ilga ir varginanti, bet pagaliau jie pasiekė ‚abatiją“. Atsivėrus durims jie pamatė šventiko rūbais apsirtengusį Kroulį. Jis iškilmingai paskelbė: „Tebūnie jūsų valia įstatymu“.

Pačioje „abatijoje“ buvo geležinė disciplina. Moterys privalėjo savo plaukus dažyti tai avietine tai juoda spalva. Visame name mėtėsi narkotikai – tiek daug, kad net penkiametis Kroulio sūnus tapo priklausomas. Kartą Beti pasakė jam pastabą. Į tai berniukas atrėžė: „Atstok! Aš – žvėris numeris du ir galiu sudraskyti tave į skutelius!“

Kiekvienas rytas prasidėdavo giesmėmis Saulės dievo Ra garbei. O vakarais visi rinkdavosi į šventyklą.  Maistas čia buvo siaubingas, o higienos nebuvo iš viso. Beti Mei pasiskundė, bet Kroulis pareiškė, kad dabar ji – „sesuo Sibilina“, todėl privalo paklusti tokiai tvarkai. Ji norėjo atsisakyti, bet galų gale pasirašė dokumentą. Kartą prie stalo ji metė į Kroulį virtinuką. Jo veidas net nekrustelėjo, bet po kelių dienų jis išsitraukė didžiulį peilį ir ramiai ištarė: „Šiandien aštuntą valandą mes paaukosime seserį Sibiliną“. Buvo aišku, kad jis nejuokauja. Beti nusprendė slėptis kalnuose (ten vos nemirė nuo išsekimo). Po to nusprendė, kad pavojus praėjo.

Dar po kelių dienų Lavdėjus susirgo vidurių šiltine. Kroulis užtikrintiu balsu pareiškė, kad Raulis mirs vasario 16 dieną. Taip ir atsitiko. Beti to užteko. Ji pabėgo iš „abatijos“ į Palermą pas Britanijos konsulą, o po to grįžo į Angliją, kur visą istoriją išklojo „Sunday Express“ žurnalistui. Ji sakė, kad Kroulis įsiviliojo Lavdėjų į savo sektą apgaule ir įtraukė jį į „melo ir nepadorumo verpetą“. Apie ten esančius vaikus pasakojo, kad jie yra „priversti būti siaubingo ištvirkavimo liudininkais“. Straipsnio pabaigoje kviečiama iškelti Alisteriui Krouliui baudžiamąją bylą.

„Vienuolyno“ šlovė geso ir daugėjo gandų. Du ten pabuvoję žmonės pasakojo apie ritualinę „nekaltos žmonos“ ir ožio sueitį ir apie tai, kad kulminacijoje gyvulys buvo aukojamas, o kraujo srovė tekėjo nuoga moters nugara. Apie tai pasakojo ir Meri Bats, bet kalbos buvo palaikytos pdernelyg „karštomis“ ir atmestos. Visgi po incidento su Lavdėju Krouliui mandagiai pasiūlyta nedelsiant palikti Italijos teritoriją. Sukrėstas Žvėris paklausė: „Tai liečia visus?“ Policijos šefas linktelėjo galva – „taip“. „Didžiosios Magijos“ epocha likom praeityje. Religinio telemistų ordino nariai Alisterį Kroulį iki pat šios dienos laiko savo pranašu bei skelbėju.

1922 ir 1923 metais Alisteriui Krouliui užteko išminties nepatraukti „Sunday Express“ į teismą už šmeižtą. Tačiau 1934 metais jis buvo neapdairus ir už nusprendė patraukti atsakomybėn buvusią draugę Niną Hamnet. Savo knygoje „Besijuokiantis torsas“ Hamnet parašė: „Jis ten užsiiminėjo juodąja magija, buvo kalbama apie paslaptingą vaiko dingimą. Dar ten buvo ožys. Žmonės kalbėjo, kad visa tai susiję su juodąja magija o kaimelio gyventojai jo bijojo.“ Kodėl Kroulis panoro teistis galima tik spėlioti. Akivaizdu tai,kad mis Hamnet advokatai ir leidėjai be vargo laimėjo bylą.

Kroulis ypač įnirtingai tvirtino, kad užsiiminėjo baltąją, o ne juodąją magija. Paklaustas parodyti skirtumus, Kroulis atsakė, kad magijoje išorinės aplinkybės lemiamos valia. Jei valia gera, tai ir magija balta, - jei pikta – tai magija juoda. 1925 metais jis tapo vyriausiuoju Tarptautinio Rytų Tamplierių ordino magistru.

Nepaisant „didžiulio indėlio į magijos meną“ Kroulio žvaigždė leidosi žemyn. Gyvenimo pabaigoje jis prekiavo savo paties sukurtais vaistais „nuo visų ligų“.

Prasidėjus antrajam pasauliniam karui Kroulis sugrįžo į Angliją ir apsigyveno savo name prie Loch Neso ežero. Kurį laiką Kroulis turėjo aukščiausius masonų titulus. Tačiau palaipsniui jis iš visur vejamas - „broliai“ bauginosi jo mokymų ir gėdijosi jo moralės.

72 metų Kroulis mirė beveik nepastebimai 1947 metų gruodžio 1 dieną. Oficiali mirties priežastis – bronchitas ir širdies nepakankamumas, bet daug kas mano, kad jos mirė nuo per didelės (tyčinės ar netyčinės) heroino dozės.

Gruodžio penktą dieną jis buvo kremuotas Braitone. Vyriausiojo magistro draugai skaitė ne maldas, o ištraukas iš „Gnostinių Mišių“, bei „Įstatymų Knygos“. Miesto valdžia pareiškė, kad atsisveikinimo ceremonija „prieštarauja krikščioniškai dvasiai, todėl imsimės visų būtinų priemonių, kad ateityje neleistume pasikartoti panašiems dalykams“.

Laikršatyje „Daily Mail“ buvo neigiama, kad Alisteris Kroulis buvo vienintelis juodosios magijos adeptas, nes visoje Anglijoje nuo seno egzistuoja raganų apiegos.

Asmeninis Kroulio gyvenimas vystėsi audringai – ji keturis kartus vedė ir tris kartus skyrėsi, sukaupė nemažą turtą ir 1935 metais paskelbtas bankrotu. Jis buvo išsiųstas iš Italijos ir Prancūzijos, bet už Europos ribų buvo visada laukiamas svečias. Šalininkai dievino, o priešininkai šlykštėjosi, todėl jis laikomas viena iš paslaptingiausių  ХХ amžiaus figūrų ir buvo įtakingas net kelių okultinių draugijų („Auksinės Aušros Ordinas“, „Sidabrinė Žvaigždė“ ir „Rytų Šventyklos Ordinas“) veikėjas.

Jau nuo jaunystės jis buvo apsėstas nuodėmingų idėjų, kurios reiškėsi nestandartiškai. Alisteris Kroulis save laikė hermafroditu ir tikėjo, kad žmogus turi įgimtus mazochistinius polinkius, paklūsta Gamtos, Aistros ir Žiaurumo jėgoms. Su nedideliais pokyčiais ši idėja persekiojo Kroulį visą gyvenimą. 

Anksti tapęs mistiku niekada to neatsisakė, net tada, kai Glazgo prostitutė užkrėtė jį gonorėja. Kroulis tada labai rimtai tvirtino, kad nukentėjo nuo „aklo gamtos įniršio“.

Gyvenimo pradžioje jis niekaip negalėjo apsispręsti ar tas kitas pasaulis, kurio egzistavimu jį įtikino mediumai, yra Gėris ar Blogis. Visgi labiau linko į tai, jog tai yra Blogis, bet iš tikrųjų tikėjo Panu. Bendravimui su savo dievybe jis pasirinko narkotikus ir „seksualinę magiją“. Kalbant dar paprasčiau – lytinius santykius. Alisteris Kroulis buvo labai geidulingas ir nuoširdžiai tikėjo, kad jo poelgių motyvai – religiniai. Todėl nenuilstamos „teisingos“ moters paieškos suprastinos, kaip nepasotinamos vis gilesnių seksualių patirčių paieškos. Jis rašė: „Kai įrodysi, kad Dievas yra viso labo lytinio instinkto pavadinimas, man atrodo, kad jau netoli iki suvokimo, kad lytinis instinktas – tai Dievas“. 

Kroulis buvo labai geros nuomonės apie save, o kalbėdamas apie moteris kartodavo, kad jas reikia „įleisti pro galines duris“. Jis apjungė savyje pagonybę, okultizmą ir homoseksualumą. Pastarąjį laikė viena iš lyties inkarnacijų. Aplamai seksualinė magija jam buvo žmogaus dvasinės realizacijos centras, todėl visos lytinio akto rūšys, tame tarpe ir homoseksualumas bei zoofilija, yra teisėtos. Vienintelė sąlyga – aukščiausiaja valia apsprendžiamas tokio akto sakralumas. 

Todėl homoseksualumas yra viena iš pagrindinių ankstyvosios Kroulio lyrikos ir erotinių apsakymų tema. Jis sakė: aš nekenčiu moterų, Dievo ir Kristaus, taip pat ir žmonių“.

Kroulis kasdien suvartodavo didžiulę heroino porciją, bet tai nepaveikė smegenų. Todėl per gana trumpą laiką (vidutiniškai penkis tūkstančius žodžių per dieną) padiktavo „savo klajoklei“ „Narkomano dienoraštį“. Užbaigti šį darbą nesukliudė netgi netikėtas karštinės priepuolis.

Suprantama, kad knyga neliko nepastebėta. 1922 metų lapkričio 19 dieną vedantis „Sunday Express“ žurnalistas Džeimsas Duglas drąsiai pakilo į kovą neslėpdamas ketinimo inicijuoti tyrimą. Pažymėjęs, kad nenori reklamuoti pornografinę literatūrą, pareiškė, kad visų blaiviai mąstančių žmonių pyktis turi griūti ant autoriaus galvos.

„Romane aprašoma nuodėminga moralinių degeneratų grupės orgija. Savo gęstantį geismą ji stimuliuoja kokainu ir heroinu“. Duglas citavo (tiesa, ištraukdamas iš konteksto) tokias frazes: „Kol burna neprisipildė kokainu, nepažinsi bučinio skonio“. Jis nematė jokių „telemos“ gyventojų motyvų, išskyrus nevaldomą geismą.
Po savaitės Kroulio vardas pasirodė pirmuose laikraščių puslapiuose: „Visiškas „Narkomano“ autoriaus demaskavimas“, „Kroulio vardu besivadinantis žmogus – pagoniškų orgijų draugijos organizatorius“, „Jis spausdino nepadorius išpuolius prieš karalių“...

Magiškoms apeigoms save pašventęs Kroulis išgyveno septyniasdešimt su metus. Bet „civilizuotoje“ Europoje ir iki šiol slapta, be jokių egzotiškų dekoracijų egzistuoja ir satanizmas ir raganavimas. Tik nedaugelis išdrįsta žengti tiek toli, kiek tai darė Kroulis.