2008 m. sausio 19 d., šeštadienis

HANDMADE GOD

Dar noriu pakalbėti apie laikas nuo laiko išmetamą teiginį - "Jūsų Dievas ir mano Dievas".
Pirmiausia akivaizdu, kad jeigu Dievas tai tikrai ne mano ir ne tavo - jo niekas negali pasisavinti, tad Dievas arba yra arba nėra - čia jau nuo išprusimo priklauso.
Kita - netikėkit, kad pvz. savo lentynoje įvairių religijų knygas laikantis ir jas skaitantis, ir jose ieškantis (ir kažką ten sau randantis!!!) asmuo kažkuo tiki. Toks žmogus netiki niekuo, nes nuolat ieško įrodymų klaidingai manydamas, kad yra pajėgus juos suprasti. Jis lygiai taip, kaip ir supermarkete, važinėja po religijas su MAKSIMOS vežimėliu...
Ir tada gimsta kažkokie įvairių religijų kokteiliai, kur lyg ir Kristus yra , bet ir reinkarnacija yra, ir paties Dieviškumas nepaneigiamas, ir Zodiako ženklai, ir dar daug kas iš kur tik nori. Ir kas įdomiausia - nerasi identiškų kokteilių, Tai gal ir reikštų, kad tokie žmonės neturi tarpusavyje nieko bendro, išskyrus tai, kad kiekvieno rankoje - skirtingas Dievas.
HANDMADE GOD.
Tokio žmogaus būtį tegalima palyginti su stovėjimu kryžkelėje, kur jis mato tiek, kiek jo netobulos akytės (net katinai mato geriau) įžiūri.
O kryžkelė reikia pereiti. Ką tai reiškia? Paprastą dalyką - pasirinkimą. Turi pasukti vienu iš kryžkelėje esančių kelių. Toks pasirinkimas suponuoja, kad TURI PRARASTI, tam, kad eitum pirmyn. Juk praėjęs sankryžą: miestas A, miestas B, miestas C ir miestas D, pasirinkai kažkurį iš tų miestų ir ignoravai galimybę patekti į tris kitus. TU JUOS PRARADAI, nes tikėjimo kelyje kelio atgal nėra, nes tu turi eiti pirmyn, o ne atgal. Turi artėti prie tikėjimo tikslo. Prie prasmės.
Man pasakys - "o aš apsirikau, tad grįšiu, ir eisiu į kitą miestą".
Tikrai?
Aš atsakysiu, kad kažkurio iš tų miestų pasiekimas vyksta ir laike - tokiu būdu į pasirinktą miestą pateksi kaip tik tą akimirką, kai tavo laikas bus pasibaigęs. O nebuvęs ten negali žinoti ar teisingai ėjei. Turi tikėti savo nuojauta ir liudijimais kryžkelėje. Na, kad ir tuo, kad vienas iš kelių platesnis ir lygesnis. Labiau pramintas.
Kaip tik šita baimė ir lemia trypčiojimą vietoje ir manymą, kad esi labai dvasiškai tobulas, jei pasitenkini sankryžoje gautomis patirtimis - ten žingsniukas, ten žingsniukas, trypt ten , tryp ten... Lyg ir patogu - kasdien matai daug žmonių, bet kaip taisyklė niekas su tavimi nepasilieka, neturi laiko, o tie, kurie čia pat trypčioja irgi kažko laukia ir nelabai su tavim nori bendrauti. Jie irgi neturi lakio. Visi tik skeptiškai apie tuos kelius kalba, kalba, kalba...
Dažnai matau tuos, kurie gal ir žengia, bet į visiškai kitus miestus, nei didžioji šios Bendruomenės dalis. Juo trikdo įvairiais pasaulio balsais klegančios Bendruomenės garsas - girdisi, kad tuo keliu suka daugelis, jie šnekučiuojasi, eina grupelėmis, o kažkam vistiek nedrąsu - "kaip čia atrodys - toks manęs sumenkinimas... Už mane nusprendžia."
Tarsi trypčioti sankryžoje - didinga :)))
O jei Jums atrodo, kad kaip tik ta minia trypčioja sankryžoje (esu įsitikinęs, kad tokiu atveju jums jau vaidenasi), tai ko stoviniuojat ir su jais ginčijatės - varykit į savo pasirinktą tobulybę. Jūsų trypčiojimas kartu tegali reikšti viena - nepasitikit savo pasirinkimu.
Tada eikit su mumis.