2007 m. lapkričio 19 d., pirmadienis

Evangelistas Lukas



Evangelistas Lukas buvo gydytojas, o, pasak legendos, dar ir dailininkas, nutapęs pirmąjį Dievo Motinos paveikslą. Remiantis šiuo paveikslu nutapyta garsioji Vladimiro ikona, dabar saugoma Maskvoje, Tretjakovo galerijai priklausančioje cerkvėje. Dėl to Lukas laikomas medikų ir tapytojų globėju.
Manoma, kad Lukas buvo sirietis, gyvenęs Antiochijoje, kur nemažai pagonių buvo atsivertę į krikščionybę. Lukas, kaip medikas, globojo apaštalą Paulių kelionėse, pagelbėjo ir paskutinio Pauliaus įkalinimo metu, o jam žuvus gyveno Graikijoje, Beatijoje, tapo Tebės vyskupu. Mirė įžengęs į devintą dešimtį, sava mirtimi.
Evangelijoje pagal Luką nagrinėjamas visų tautų bei visų žmonių – vargšų, nusidėjėlių, moterų, silpnųjų, pagonių pašaukimas į išganymą. Būtent jiems šeimininkas skelbia Gerąją savo Naujieną, savo gerumą ir gailestingumą. Manoma, kad jis pažinojo Dievo Motiną, todėl Evangelijoje pagal Luką pateikiama daugiausiai duomenų apie Švč. Mergelę Mariją, Jėzaus gimimą ir Jo vaikystę. Be to, šioje Evangelijoje yra di- dinga Marijos giesmė „Magnificat“ („Mano siela šlovina Viešpatį...“ (žr.Lk 1,46-55).
Lukas taip pat yra ir Apaštalų darbų knygos kūrėjas, Bažnyčios, gimusios Paskutinės vakarienės kambary ir turėjusios „vieną širdį ir vieną dvasią“, istorijos autorius.
Evangelistas Lukas vadinamas Dievo gailestingumo dainiumi. Jis vienintelis atpasakoja Jėzaus palyginimą apie sūnų palaidūną. Mylintis tėvas laukia jo grįžtant ir džiaugiasi sulaukęs.Tai į gyvenimo klystkelius nuklydusio žmogaus ir jo dangiškojo Tėvo įvaizdis (Lk15,11-32). Apaštalas rašo ir apie plėšiką, atsivertusį ant kryžiaus. O iš „Apaštalų darbų“ žinome, kas vyko per Sekmines ir po jų. Didelė šios knygos dalis skirta ap. Pauliaus asmenybei ir jo darbams. Vardas reiškia „švytintis“, „šviečiantis“.
Minimas spalio 18 dieną