Ar jūsų santykiai sveiki?

Pradiniame santykių etape retai susimąstoma apie tai, kaip jie vystysis – sveikai, nesveikai ar kaip nors kitaip. Šiuo aspektu apie „sveikatą“ kalbama palyginti nesenai. Dabar tapo madinga turėti „sveikus santykius“. Dar daugiau – dabarties psichologai vis dažniau diagnozuoja „nesveikus santykius“ ir imasi juos „gydyti“.

Emocinė žmogaus priklausomybė nuo kito dažnai pagimdo negatyvius santykius – pavydą, psichikos sutrikimus ir taip toliau... Tokius sutrikimus patyręs žmogus skuba pas specialistą, o tas jam ir sako: „Broleli, (sesute), pas tave – priklausomybė. Nesveiki santykiai. Gydysim. Seanso kaina...“ Bet nesveiki santykiai – tai laimingų santykių stoka. Tai nėra joks susirgimas. Todėl nuo to nesigydoma, o mokomasi. Liga yra gydoma, o santykiai yra išmokstami.

Dažniausiai tokia priklausomybe „serga“ moterys. Ir, kaip taisyklė, jos nuo bet kokios priklausomybės retai išsigydo pačios, todėl dažnai patenka į naują priklausomybą – nuo gydytojo, kuris gydo iki sąmonės netekimo. O tiksliau – kol baigiasi pinigai. Baigėsi pinigai ir viena priklausomybe tapo mažiau. Ir kai tai atsitinka, jos ima labai greitai sveikti.

Paprasčiau kalbant - vidinė žmogaus struktūra tampa savireguliuojančia ir pradeda veikti protas.

Visi poroje esantys vyrai ir moterys yra tarpusavyje priklausomi. Juokinga būtų kalbėti apie santykius, kuriuose nėra priklausomybės.  Tokiu atveju galima tvirtinti, jog jokių santykių nėra. Tie žmonės, gal ir sveiki, tačiau jie neturi santykių. O pagal šiuolaikinę psichologiją – tai ir yra sveiki santykiai.

Bet jūs nesate priklausomi nuo pažįstamų moterų ir vyrų, nors palaikote su jais gerus santykius. O kai gyvenate kartu, tada jūsų savitarpio priklausomybė yra visiškai natūrali. Ir tai nereiškia, kad jūsų santykiai „nesveiki“.

Sveikais reiktų vadinti tuos santykius, kurie padeda vyro ir moters vystymuisi, motyvuoja juos mokytis meilės ir pagarbos vienas kitam. Tai ir yra priklausomybė. Visa, kas įvyksta su jumis – tai mokslas, o tas nuo kurio priklausote – svarbiausias mokytojas. Ir tai reikia branginti.

Kiekvienas santykis su žmogumi yra jūsų veidrodis. Tai kodėl reikia kaltinti veidrodį, kad jis rodo grimasas? Tokiu atveju reikia ne gydytis, o grimasą paversti į gražų žmogaus veidą. Dėl to labai svarbu prisiminti santykių pradžią.

Kas jus patraukė tame žmoguje? Juk būtent tos savybės padarė jus „priklausomus“ ir išliko atmintyje kaip pačios maloniausios jūsų kūnui, dvasiai ir protui. Šios savybės tapo jūsų santykių pagrindu ir pagrindiniu akcentu. Ir visiškai nesvarbu – sąmoningam ar nesąmoninam lygmeny.

Jei dabartiniai santykiai aptemdyti kartėliu, tai reiškia, jog atėjo laikas suvokti ir priimti tą faktą, kad jie pasikeitė. Bet tai – ne liga.

Sugrįžti į praeitį neįmanoma. Ji liko istorijoje. Bet galima sukurti naują realybę pasiremiant tomis geriausiomis savybėmis, kurios ir tapo santykių pagrindu praeityje. Pagrindas niekur neišnyko. Jis visada buvo ir yra sveikas. Priešingu atveju jūsų santykis nebūtų įvykęs.

Kai jums kalba apie liguistus santykius – netikėkite. Tereikia tai pripažinti ir iš karto ne menamai, o realiai fiziškai susirgsite. Priimkite kaip duotybę tai, kad bet kuriuose, net pačiuose geriausiuose santykiuose žmonės pykstasi ir pavydi, skriaudžia ir įsižeidžia, nes nuolat mokosi.

Reikia neleisti situacijai išsivystyti iki kūniškos ligos. Šio proceso valdymo pultas yra jūsų galvoje, o ne pas „gydytoją“. O galva ir smegenys duoti moklui, bet ne ligai. Todėl jūsų santykiai bus tokie, kokį jų įvaizdį susikursite.

Visus praeities akcentus atveskite į galvą. Įsivaizduokite, kiek naujo ir įdomaus gali išaugti iš tų savybių dabartinių jūsų santykių salygomis. Formuokite savo mintis. Tai bus jūsų vidinė ir labai tvirta ašis. Pagrindinis požymis – jūs esate sveiki. Fizinė kūno liga – santykių perkrovos ir atnaujinimo būtinybės ženklas.   

Jei kartu 70 metų pragyvenusius žmones paklaustų, ką jie mano apie sveikus ir nesveikus santykius, jie neatsakytų nieko. Jų galvose nebuvo tokių kenkėjų. Ir psichologų taip pat nebuvo. Buvo jų santykių įvaizdis, kurį jie saugojo kaip bendro gyvenimo normą, jo ašį. Ši ašis kasmet vis tvirtėjo pasiremdama geriausiomis jų savybėmis. Ie nebuvo intelektualai – tiesog žinojo gyvenimo dėsnius ir gyveno pagal juos.

Jie žinojo, kad prigimtis yra vientisa, ir ja reikia pasitikėti, tada santykiai visad išliks sveiki.