Žadama įgyvendinti Mikelandželo projektą

Šiomis dienomis visi Florencijos gyventojai karštai aptarinėja vieną dalyką. Espresso kavos padavėjai ir Uficių galerijos lankytojai, parduotuvių lankytojai ir studentai diskutuoja Florencijos mero pasiūlymą – ką daryti su garsiuoju San Lorenco bazilikos fasadu? Meras pasiūlė pratęsti kažkada neužbaigtus darbus, tuo labiau, kad fasadas buvo sumanytas paties Mikelandželo. Taigi – ar tęsti prieš penkis šimtmečius paliktą darbą?   

1515 metais popiežius Leonas X nusamdė Mikelandželą, kad šis baltuoju Kararos marmuru dekoruotų vienos iš seniausių Florencijoje bažnyčios fasadą. Bet, kai tapo nepakeliama didžiulių šiaurės Toskanos marmuro gabalų kaina (Mikelandželui reikėjo šimtus tonų!), popiežius pats nutraukė projekto įgyvendinimą. Todėl fasado statyba nebuvo pradėta. Išliko tik keli eskizai bei medinis modelis – tai viskas ką galime žinoti apie 500 metų senumo Mikelandželo projektą.

Tačiau dabar Florencijos meras Matteo Renzi ketina įgyvendinti Mikelandželo planus ir 2015 metais užbaigti bazilikos fasadą. Kaip tik šis pasiūlymas ir įžiebė karštas diskusijas tarp miesto gyventojų ir istorikų. Vieni sako, kad nebaigtas aklinas plytų fasadas turi likti kaip istorijos testamentas. Kiti gi mano, kad galimybė užbaigti šį darbą būtų palanki su menu susijusioms profesijoms, o žymaus  dailininko eksterjeras pagyvintų pačią bažnyčią ir pritrauktų į miestą daugiau turistų.

Florencijos istorikas, Italijos Renesanso tyrinėtojas Waldemar de Boer sako: „Iš vienos pusės jūs tiria nenorite keisti to, kas buvo įprasta per amžius. Iš kitos pusės Florencijos istorijoje buvo įprasta užbaiginėti bažnyčių fasadus kur kas vėliau, nei jos buvo pastatytos. Aš manau, kad daugumos gyventojų nuotaika atspindi ketinimą nieko nekeisti“.

San Lorenco Bazilikos pastatas pradėtas stayti 1419 metais pagal žymaus Renesanso architekoto Filippo Brunelleschi projektą. Jis mirė 1446, palikęs nebaigtą statyti bažnyčią, tame tarpe ir jos fasadą.

1515 metais galingos ir įtakingos Medičių giminės narys, popiežius Leonas X (dar praeitame šimtmetyje prisiėmęs finasinę bazilikos statybos naštą) fasado užbaigimą pavedė Mikelandželui. Jis ruošė projektą ir kaupė medžiagas tris metus, o tada popiežius nutraukė finansavimą dėl sparčiai kylančių kainų – mat Mikelandželas fasado užbaigimui pareikalavo keturis kartus daugiau lėšų, nei kainavo paties pastato statyba. Eskizuose matoma, kad marmuriniame fasade turėjo būti 12 monilitinių septynių merų aukščio kolonų. Patį fasadą turėjo puošti marmurinės ir bronzinės religinės figūros.  

Meras Matteo Renzy

Per tą laiką mirė du Mediči klano nariai, tad popiežius nusprendė už tuos pinigus pastatyti mauzoliejų jo šeimos nariams. Kai buvo nutrauktas Bazilikos fasado statybos finansavimas, 1520 metais popiežius pavedė Mikelandželui pastatyti naują zakristiją. Ko gero tai buvo pati didžiausia neviltis Mikelandželo karjeroje, nes tiek jo, tiek jo užsakovo manymu tai turėjo būti didingiausias kūrinys. Jis pats sakė, kad tai bus pats gražiausias, kada nors Italijoje sukurtas dalykas.  

Menotyrininkai teigia, kad nepaisant to, jog Mikelandželas jau buvo įpratęs prie nuolat besikeičiančių popiežiaus planų, jis tikėjo, jog miestas kada nors sugebės užbaigti fasadą.

Italijoje tai įprasta – štai du didingiausi Florencijos Renesanso pastatų  - Florencijos Katedros ir Santa Kroče bazilikos fasadai buvo užbaigti XIX amžiuje. Ir iki šiol jie yra laikomi renesansiniais pastatais, o žmonės yra laimingi dėl to, kad jie – užbaigti.

O štai Vatikano muziejų direktorius Antonio Paolucci atmeta mero planus: „Pradėti darbus po 500 metų yra per vėlu, nes dabar bus naudojamos kitos konstrukcinės technologijos, kurios nebuvo numatytos tuo metu. Todėl jie turi palikti baziliką ir Mikelandželą ramybėje“.

Miesto meras sako, kad galutinį sprendimą tars vietos gyventojai. „Tai palikime Florencijos gyventojams, kurie galės balsuoti referendume“.