Rankos
skinančios obuolį
tarkim obuolys vis mažėdamas žiedu pavirsta
susiskleidžia žiedas ir pumpuras nyksta išardę lizdus iš obels atbuli lekia
paukščiai į pietus vanduo tampa sniegu ir sniegas atpūsto kelius kuriais
mylimoji sugrįžta.
Sena
trečiadienio istorija
mergaitė kurią tariuosi mylįs avi raudonom
kojinėm ak raudonom kojinėm trečiadieniais budi prie mokyklos durų
trečiadieniais visada pavėluoju į pamokas noriu kad mano pavardę užrašytų
tačiau net trečiadieniais ji nekreipia dėmesio.
Klaida
neatitaisoma mano klaida prieš penkiolika
metų žaidžiant slėpynių įsilipti į klevą mokyklos
kieme atsisėst ant sakos ir žiūrėt kaip neranda manęs neatitaisoma neatitaisoma
klaida neišsiduot kai
visi užmiršę
mane išsiskirsto nes prieš dešimtį metų tą klevą nukirto supjaustė ir
išvežė o aš vis dar slepiuosi jame.
Namai
ten mano namai kur prasideda tavo širdies
šviesa ten mano namai kur prasideda šiluma tavo rankų ten mano namai kur tu
eini su saule su mėnuliu o kur tavo namai.
Aidas Marčėnas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą