Paradoksas - vienu atveju senolio išmintis yra vertinga dėl jo sukauptos patirties ir ją vertinga žinoti. Kitu atveju - jaunuolis gali teigti ir dažnai teigia - nepudrink man smegenų - laikai pasikeitė ir aš einu į "Žvaigždžių fabriką" išgarsėti. Jam 2000 metų patirtis - juokingas balastas, jis nori būti lengvas.Kas tame pozityvaus? Ogi leidimas nudegti nagus. Senolis žino pasekmes, bet negali įtikinti jaunuolio elgtis išmintingai, kadangi išmintį anas turi įgyti pats.
Gaunasi, kad visas pasaulio tobulėjimas - kaip žuvies žvynai - jie dengia kartą nuo kartos. Ne kraštas prie krašto, o vienas ant kito prasislinkdami, - tai yra savo gyvenimo dalimi kartoja anos kartos išmintį. Bet ar tai reiškia, kad žvynai prie uodegos yra išmintingesni už žvynus prie galvos? Tai ko gero reiškia, kad jie kartu patys to nesuvokdami dengia žuvį. Tą suvokia tik Dievas ir turi galimybę suvokti ir žvynas, jei jis nelaikys savęs ypatingu ir nepriklausomu. O tas supratingumas ateina tuo metu, kai savimi jau klojies ant kito išminties.
Be abejo tai sąlygojo Dievas.
Nuostabu, kiek jis toli užmatęs
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą