Vedęs . . . Bet vienišas

Taip neturi būti. Išmėginkite šiuos pasiūlymus, kad sutuoktinį pritrauki arčiau.

Jeanette and Robert Lauer

“Galvoju, kad pamečiau ją” – sako aštuonis metus santuokoje gyvenantis Tomas. “Aš stovėjau eilėje prie kasų. Priešais mane stovėjęs vyras atsigręžė ir nusišypsojo. Jis atrodė toks geras. Pajutau nenugalimą troškimą paprašyti, kad jis mane apkabintų. Kai nuėjau į automobilį, pravirkau kaip mažas vaikas. Pagaliau suvokiau, koks vienišas jaučiuosi”.

“ Esu pervargusi ir vieniša” – sako 14 metų santuokoje gyvenanti Diana. “Mano vyras dalyvauja visur. Beveik kas vakarą jis žaidžia krepšinį. O kai būna namie, nuolat su kažkuo kalbasi telefonu apie buvusias ir būsimas varžybas ar susitikimus. Jam užtenka laiko viskam, išskyrus mane”.

“Jei užtektų tik draugų ir kolegų, aš niekada nebūčiau ištekėjusi” – sako 10 metų santuokoje gyvenanti Kristina. “Man reikia vyro. Noriu, kad kažkas būtų su manimi, kas galėtų kasdien dalintis savo gyvenimu”.

Niekas nesitiki, kad taip atsitiks. Santuoka turi apsaugoti nuo vienatvės, ar ne taip? Deja, ne taip. Ji neapsaugo.

Pas konsultantus besilankančios poros dažniausiai skundžiasi tuo pačiu: “Esu vedęs/ištekejusi, bet vienišas/vieniša”. Mes visi trokštame fizinio ir emocinio sutuoktinio intymumo, nes sutuoktinis tam ir yra. O kai to nebūna, mus apima frustracija, pyktis, nuoskaudos, kurios susimaišo su išdavystės jausmu. “Kokia prasmė būti santuokoje,” – klausia Tomas, - “jei tau tenka pasiieškoti kas tave suprastų?”

Ir kuo ilgiau patiriamas vienišumo jausmas, tuo didesnė galimybė, kad sutuoktinis sau paramos, priėmimo, bendrystės ir meilės ieškos už santuokos ribų.

Tai kokie yra būdai kovoti su santuokiniu vienišumu?

Analizuokite savo situaciją

Jie jaučiatės vieniši, paklauskite savęs:

·         Kas darosi mano santuokoje, kad esu priverstas jausti vienatvę?

·         Ar tai trumpalaikė situacija, kurią galiu išgyventi,  o gal – ilgalaikė situacija ir reikia permainų? 

Atsakę į šiuo klausimus apsaugosite save nuo trijų spąstų:

1. Kaltinti save. Tiek Tomas, tiek Diana iš esmės jaučia kaltę dėl savo vienišumo.  Tomas buvo įsitikinęs, kad jis kažkaip neteko žmonos… O Diana jautėsi nedėkinga, kai skundėsi jog jos ištikimas, šeimai pasišventęs ir vyras turi įvairiausių užsiėmimų.  Ji galvojo, kad jai reikia jaustis kitaip. Tačiau problema ne jos jausmuose, nes tai tik signalas, kad jai reikia keisti aplinkybes.
2. Kaltinti savo sutuoktinį/sutuoktinę. Diana apkaltino savo vyrą, kad jis visas sutelktas į save ir išmetą ją iš savo gyvenimo. Taip, ji yra praradusi tikrąjį jo elgesio šaltinį ir puolė į depresiją. Bet sutuoktinio kaltinimas čia nepadės.   
3. Manyti, kad jūsų santuoka yra pasmerkta ar mažų mažiausiai palinko į vidutinišką. Toks mąstymas tik atitraukia jus nuo veiklios išeities paieškų.  

Sukurkite veiksmų planą

Atsakykite į šiuos klausimus:

·         Kokie pokyčiai sumažintų mano vienatvę?

·         Ką galėčiau padaryti ir ką galėtų padaryti sutuoktinis/sutuoktinė, kad tie pokyčiai įvyktų?

Sudarykite jūsų vienatvę panaikinančių veiksmų ir pokyčių sąrašą. Įsitikinkite, kad visi punktai yra realistiški. Nerealu tikėtis, kad pasikeis asmenybė. Bet užtat realu prašyti papildomų pastangų. Tačiau intravertas netaps ekstravertu, bet jis gali tapti labiau atviru.

Po to paklauskite ar tie pasiūlymai yra pakankamai konkretūs. Pirmasis Dianos pasiūlymas „mums reikia praleisti daugiau laiko drauge” buvo pernelyg apibendrintas. Vėliau ji sukonkretino savo pasiūlymą: „Mums reikia kasdien pabūti drauge – išgerti kavos po pietų, kartu pavedžioti šunį ar pasikalbėti apie dienos įvykius. Ir mažiausiai du kartus per mėnesį turime paskirti pasimatymui”. Kuo konkrečiau, tuo geriau. Pavyzdžiui, galima sakyti: „Norėčiau, kad tu labiau bendrautum”, ir tai bus taip abstraktu, kad sutuoktiniui bus sunku ir atsakyti. Tačiau galima sakyti: „Norėčiau, kad bent vieną kartą per dieną pasidalintum vienu savo jausmu”. Tai jau bus konkretus pasiūlymas, į kurį įmanoma atsiliepti.

Aptarkite savo sąrašą su sutuoktiniu/sutuoktine  

Kai sudarysite savo sąrašą, pasidalinkite juo su savo sutuoktiniu/sutuoktine. Tai nebus labai lengva. Kai kas tiesiog nekenčia kalbėti apie jausmus. Toks žmogus užima gynybinę poziciją ir susitraukia į kiautą. Tada jo žinia yra aiški: „tai yra tavo jausmai, tu su jais ir tvarkykis”.

Ką jūs darote, kai sutuoktinis pyksta, ginasi ir vis labiau traukiasi? Atsargiai papasakokite apie savo jausmus ir kaip jums svarbu remtis jo ar jos pagalba, kad įveiktumėte vienišumą. Niekada nekaltinkite savo sutuoktinio. Jūsų požiūris turėtų būti maždaug toks: „Mes turime problemą. Jaučiuosi nuo tavęs atskirtas ir vienišas”. Niekada nesakykite: “Tu esi problema. Verti mane jaustis apgailėtinai”.

Sukurkite veiksmų planą

Pasitarkite dėl plano dalių. Kai jas aptarinėsite, gali atsirasti ir naujų klausimų. Pasirinkite kelis ir sukurkite konkretų veiksmų planą. Vienas iš Dianos pasiūlymų buvo, kad Tomas apribotų savo veiklą. Jis sutiko. Dabar Tomas šeštadieniais nebesilankė lygos varžybose, o ketvirtadienio vakarais – tradiciniame komandos pasisėdėjime. Atsiliepdami į kitą Dianos prašymą – daugiau bendrauti poroje, - abu nusprendė, kad kiekvieną vakarą pusvalandį skirs santykių atnaujinimui. 

Kai jie tarėsi Diana pastebėjo, kad jos vienatvė apėmė ir asmeninės brandos poreikį. Ji tapo labai priklausoma nuo Tomo ir laukė, kad jis išpildytų visus jos poreikius. Jie sutarė, kad ketvirtadienio vakarais jos vyras pabus su vaikais namie, kol Diana lankys piešimo ir tapybos pamokas. Ir pagaliau sutarė, kad penktadienis bus jų pasimatymų diena.

Kad ir kokios priežastys kėsintųsi, jūs visada galite įveikti santuokinę vienatvę, jei veiksite kartu. Būkite kūrybingi ir žinokite, kad yra daugybė galimybių pradėti iš naujo. Ir jei sutuoktinis dės pastangas kartu su jumis, tai tik sustiprins poros intymumą. O tai ir yra pati geriausia priemonė nuo santuokinės vienatvės.