Trečia dalis
Bet ir
tokiu dramatišku laiku Verneris fon Braunas lieka ištikimas savo svajonei. 1944
metų vasario mėnesį Luftwaffe ypatingai įslaptintu būdu pradėjo 42 kandidatų
atranką. Jie turėjo pilotuoti raketa A9/A10 kapsules. Grupės vadovu paskirtas
Vokietijos diversantas Nr. 1, SS oberšturmbanfiureris Oto Skorcenis. Kovinių
kapsulių pilotai turėjo pilotuoti A9 pakopą su 1 tonos kovine galvute į JAV
taikinius. Tačiau raketa startuotų vertikaliai ir tik tam tikrame aukštyje A9
atsiskirtų nuo pirmos pakopos ir šautų už atmosferos ribų. Skorcenis susitiko
su Fon Braunu ir pranešė kurioje Alpių vietoje bus bazuojamas jo suformuotas
astronautų būrys (karo tikslu jie bvo vadinami pakopos A9 nutaikymo
operatoriais).
1944
metų birželio 16-ąją į Londoną nuskriejo 294 sparnuotos raketos A-2 (Fau-1).
Bet ir jų efektas buvo minimalus – jos retai pataikydavo į tikslą ir buvo gana
lengvai numušamos. Tiesa, psichologinis poveikis buvo stiprus – niekas negalėjo
iš anksto žinoti apie bombardavimą, nuo raketų negelbėjo nei debesys nei
šviesos maskuotė. Bet gana greitai anglai išmoko išvesti iš rikiuotės raketų
valdymo sistemą, todėl jos krisdavo ... į jūrą. Jie tiesiog priskrisdavo prie
Fau-1 ir sparno judesiu apversdavo ją ore. Sparnuotoji raketa nemokėjo
atstatyti buvusios padėties ir krisdavo žemyn. O kai sąjungininkai išsilaipino
Normandijoje, jie paskubėjo kuo greičiau užimti „Fau-1“ paleidimo aikšteles.
Bet
dabar atėjo fon Brauno eilė – jo raketos skrido toliau ir galėjo startuoti iš
Olandijos ar net Vokietijos. Dar 1943 metų lapkričio mėnesį „Fau-2“ išmėginta
Lenkijos kaimuose, iš kurių buvo iškelti gyventojai. Raketos jau tada nepataikydavo
į taikinius, bet vokiečiai guodėsi tuo, kad Londonas – daug didesnis taikinys.
1944 metų rugsėjo 5 pirmoji „Fau-2“ paleista į Paryžių, o rugsėjo 8-ąją – į
Londoną. Iš viso Vokietija pasigamino apie 4300 raketų „Fau-2“. 1300 paleista į
Londoną, o 1600 – į Antverpeną. Žuvo 13029 žmonės, bet jokių esminių sugriovimų
jos nepadarė - karo aviacija vis dar buvo efektyvesnė. Tačiau nesunku suprasti,
kad įvykdžius Hitlerio įsakymą atakuoti Londoną po 1000 raketų kasdien, aukų ir
sugriovimų būtų buvę kur kas daugiau.
Po pirmojo smūgio į Londoną fon Braunas vėl susitiko su Adolfu Hitleriu ir
pasiūlė „išvystyti sėkmę smogiant neatremiamą smūgį į Niujorką“. Jis pranešė,
kad yra visiškai tam pasiruošęs – parengti netgi pirmieji šeši A9 pakopos
operatoriai. Trūksta tik radijo švyturio ant aukščiausiojo Niujorko pastato „Empire State
Building“ stogo. Toks
švyturys reikalingas paskutinėje raketos trajektorijos atkarpoje ir pagelbėtų
tiksliau ją nutaikyti. Rugsėjo 30 dieną prie rytinės JAV pakrantės išniro
povandeninis vokiečių laivas. Iš jo išsilaipino du diversantai, kurie ir turėjo
įgyvendinti fon Brauno užduotį. Tačiau jie pateko į pasalą ir operacija
„Elster“ nepavyko.
Verneris
fon Braunas tikrai buvo pasirengęs – jo sąskaitoje jau 48 A9/A10 startai. Iš jų
tik 16 baigėsi avarijomis. Fon Braunas buvo įsitikinęs, kad turint tokį
patikimumą visiškai realu paleisti į kosmosą žmogų. Tuo labiau, kad kandidatų
pasirinkimas praktiškai neribotas – Oto Skorcenio būryje jau buvo beveik 100
karo lakūnų! Be to jau pagamintos ir išbandytos kapsulės, skafandrai, maisto
paketai, navigacinės sistemos ir visa kita. Trūko tiki politinio sprendimo.
1945
metų sausio 23-ios vakarą vyriausias poligono gydytojas Vilhelmas Kolbė
pakvietė fon Brauną atvykti į Medicinos centrą. Starto aikštelėje stovinčios
raketos konstruktorius atėjo į šiaurinėje Uzedom salos dalyje esantį korpusą ir
pirmą kartą pamatė oberleitenantą Rudolfą Šrederį. Būtent šis, pilnai kosmine
apranga aprengtas vokietis kitą dieną turėjo pirmasis iš žmonių kilti į suborbitinį
kosminį skrydį. Tokia akimirką fon Braunas surado tuos žodžius, kurie galėjo
įkvėpti kovinę patirtį turėjusį lakūną.
Auštant
Hermanas Obertas, Verneris fon Braunas ir kiti raketinio – kosminio komplekso
kūrėjai susirinko bunkeryje ir tyliai susėdę į krėslus stebėjo istorinį
ritualą. Tai galėjo būti pirmas žmogaus skrydis į kosmosą. Bet jam nebuvo lemta
įvykti.
Švieslentėje
matėsi, kad pirmosios pakopos variklis ir nešėjos valdymo sistema suveikė
normaliai. Bet jau 10-ąją skrydžio sekundę nutrūksta ryšys ir duomenys ekrane
dingsta... Operatorius bejausmiu balsu praneša, kad „dėl nežinomų priežasčių bandomasis skrydis
nutrūko“. Kelias minutes truko mirtina tyla. Po
to uždegama šviesa ir visi, kas galėjo pareiškė užuojautą fon Braunui. Dar po
kelių valandų sušauktas pasitarimas, kuriame generolas Dornbergeris pakvietė
nesitraukti nuo pasirinkto kelio, o paskui pridėjo, kad tai priklausys nuo
besikeičiančios padėties karo frontuose.
Ketvirta dalis - Himlerio kerštas
Penkta dalis - Žūti ar pasiduoti?
Šešta dalis - Neribotų galimybių šalis
Septinta dalis - "Aukso amžius".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą