Jennifer Smith
Per visą mūsų santykių istoriją bendravimas buvo tikra
kova tiek mano vyrui, tiek man.
Daug metų dėl to
kaltinau tik savo vyrą ir jo prigimtį. Bet pastaruosius du mėnesius Viešpats vedė mane
per mano pačios bendravimo silpnybes. Aš likau pažeminta ir man teko
pripažinti, kad visos mūsų bendravimo kovos kilo iš mano pačios būdo.
Bendravimas apima du labai svarbius faktorius:
kalbėjimą ir klausymąsi. Aš buvau įsitikinusi, kad puikiai įvaldžiau juos abu.
Dabar suprantu, kad esu silpna ir ten ir ten, todėl visus tuos dešimt metų
sukeldavau tarpusavio rietenas.
Kalba
Mano vyras yra intravertas, ir dažnai meiliai pajuokaudavo, kad aš turiu “daugybę
žodžių”. Jis teisus.
Aš esu
ekstravertė ir įprastai man nereikia kankintis, kad galėčiau verbalizuoti savo
mintis ir jausmus. Daug metų ir daug
kartų jutau nuoskaudą, kai matydavau, jog mano vyras nesiklauso, bet niekada
nemaniau, kad jo klausymosi įgūdžius trukdo mano pačios bendravimo būdas. Mano kalbos tonas ir mano žodžiai nekvietė
mano vyro įsiklausyti. Aš bambu, aš plepu, kalbu “tarp kitko” ir
dažniausiai – kritiškai ir negatyviai.
Aš nekalbu taip, kaip mano vyras norėtų klausytis
Santuokoje labai svarbu būti nusiteikus palankiai. Aš
palankiai žvelgiu į savo pačios laiką, nepalaikau santykių su kitais vyrais,
pirmenybę teikiu fiziniam intymumui su savo vyru ir gerbiu jį savo mintimis. Tačiau aš niekada nefiltruoju savo žodžių
taip, kad jie būtų palankūs jam.
Bet aš
turiu polinkį plepėti, o tai veda į neribotą ir neapdairią žodžių beprasmybę.
Geras
žmogus iš gero lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo lobyno iškelia bloga. Todėl
sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą
tuščią žodį. Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi
pasmerktas“. (Mt 12, 35-37)
Trokšdama
užpildyti namuose tvyrančią tylą aš imu kalbėti. Aš galiu kalbėti apie
kalendorių, orą ar namų ūkio reikalus. Nors
šių dalykų aptarimas ir yra bendro gyvenimo dalis, mūsų emocinis intymumas
išlieka infantiliame lygyje. Man reikia priaugti iki tylos , priprasti prie
jos ir kai pasijusiu vedama, man prireiks aptarti tuos giliausius širdies ir
dvasios dalykus, kurie ir sustiprins mūsų santykį.
Jūsų
kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta, kad sugebėtumėte kiekvienam
atsakyti. (Kol 4,6)
Ta
žinia, kurią aš teikiu savo vyrui, turi būti pozityvi ir pakelianti. Ar neturi
didžioji mano žodžių dalis išpurenti tą dirvą, kurioje augtų mūsų namų
didvyris? Sveikoje santuokoje nėra vietos kritikuojančiai ir priekaištaujančiai
žmonai.
Aš trokštu būti tokia žmona, kuri aprašyta
laiške Efeziečiams – ištarianti tik tokius žodžius, kurie naudingi mano vyro
augimui.
Joks
bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; kalbėkite vien kas gera, kas tinka
pamokyti ir duoda naudą klausytojams. (Ef 4,29)
Geriau gyventi kampe ant stogo, negu erdviuose
namuose su priekabinga žmona. (Pat 21,9)
Klausymasis
Santuoka kviečia mus klausytis. Bet kaip man tenka dėl to kovoti. Ši vieta yra ta, kur
Viešpats atskleidžia man, kad esu tikra kliūtis sveikam santuokiniam
bendravimui. Kol kaltinu savo vyrą, kad jis nesidalina savo jausmais,
nesuprantu, kad iš tiesų pati nesu ta saugi vieta, kur jis tai gali daryti.
Aš nesiklausau taip, kaip mano vyras norėtų man
kalbėti
Kai klausausi savo vyro, nuolat jį pertraukiu. O
dažnai esu tokia nekantri ir taip noriu pareikšti savo nuomonę, kad nutraukiu
jį galutinai. Kitais atvejais manau, kad suprantu, kuria linkme eina pokalbis,
todėl paprasčiausiai užbaigiu jo sakinius pati (nors iš tikrųjų daug kartų pasakiusi tai, ką maniau mano vyras nori
pasakyti, buvau labia toli nuo esmės). Kai
nutraukinėju jį, duodu suprasti, kad jo žodžiai nesvarbūs. Mano pasirinkimas
neišklausyti apriboja jo norą kalbėtis su manimi!
Duoti atsakymą žmogui jo neišklausius yra ir kvaila,
ir užgaulu. (Pat 18,13)
Dar vienas pavyzdys, kad man reikia tobulinti savo
klausymosi įgūdžius, yra tas faktas, kad nesuteikiu savo vyro žodžiams tos
pagarbos, kurios jie yra verti. Vietoj to, kad įsiklausyčiau į jo širdį, aš
beregint užimu gynybišką poziciją ir kaip galima aršiau ginu savo nuomonę ar iš
viso lieku nepatenkinta tuo, ką jis sako.
Jo žodžius metu atgal pačiu bjauriausiu ir
kritiškiausiu būdu, tuo pačiu nutraukdama kantrų ir intymų jo bendravimą su
manimi. Aš turiu tapti savo vyrui saugiu
asmeniu pasikalbėti, o tam reikia tapti kuo nuoširdesnė klausytoja!
Žinokite,
mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas
kalbėti, lėtas pykti. (Jok 1,19)
Tai ką turi daryti žmona?
Jei jūsų santuoka, kaip ir mano kenčia
bendravimo srityje… žinokite, kad esate ne vienos! Mūsų santuokos pradžioje
nuolat meldžiau Dievo, kad jis duotų mano vyrui troškimą dalintis su manimi
giliausiomis mintimis ir kančiomis. Daug
metų ši malda likdavo be atsako. Tik pastaruosius kelis mėnesius aš
pakeičiau savo malda ir ėmiau prašyti Dievo, kad perkeistų mane. Ir pamačiau
lūžį mūsų atvirume ir pažeidžiamume. Skirtumas tame, kad pokyčiai palietė mane! Kai stengiuosi kalbėti taip, kad mano vyras nori klausytis… pastebiu
visada esantį poreikį apsaugoti, filtruoti ir išmintingai rinktis žodžius. Kai stengiuosi klausytis tokiu būdu, kad mano
vyras norėtų kalbėti, atsiveria mano akys ir matau, kokioie silpni buvo mano
įgūdžiai anksčiau. Jūs negalite perkeisti
savo vyro bendravimo ypatybių, jūs galite matyti savo pačios socializacijos
būdą ir melsti Dievą, kad atvertų jūsų akis ir parodytų tą vietą, kur
reikalinga jį taisyti. Jei mes sutelksime dėmesį į save, kaip į žmonas,
mūsų santuokos tikrai bus palaimintos!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą