Įdėmiai pažvelgę į Renesanos laikotarpio paveikslus galime daug ką sužinoti apie tų laikų šeimas. Kaip dailininkas vaizdavo, kad žmona ištikima vyrui? Kas per keistas daiktas virš jaunavedžių galvos? Kodėl šlapinasi Kupidonas? Ir kam meilužės portretas ant medalio?
Venera - nuotaka
Venus and
Cupid / Lorenzo Lotto (Italian, Venice ca. 1480–1556 Loreto) / Oil on canvas
/ 92.4 x 111.4 cm
The Metropolitan Museum of Art |
Kad ir kaip
būtų keistas, bet šis jausmingas ir atviras paveikslas yra ne kas kita, kaip....
vestuvinis portretas. Būtent taip nežinomas Šiaurės Italijos gyventojas panoro
matyti savo jauną žmoną.
Iš ko galime
spręsti, kad prieš mus ne Venera su nerūpestingu sūneliu, bet reali moteris?
Visų pirma ši deivė visgi turi neįprastą aprangą. Apnuogintą krūtinę puošia Strofiumas
(lot. strophium, iš gr. strophion, iš gr. strophos
'persukta juosta, raištis') - juosta, kuria moterys apjuosdavo krūtinę.
Renesanso metu vyravo paprotys, kad merginos strofiumu puošdavosi pirmąją
vestuvinę naktį, o teisė jį atrišti būdavo suteikiama jos vyrui. Tai
simbolizavo mergystės praradimą.
Veneros galvą
taip pat puošia neįprastas deivei apdangalas – venecijietiška vestuvinė tiara
su vualiu ir vienu auskaru (!). Jos
rankoje – mirtos šakelė, ji pati apiberta rožių žiedlapiais. Riešai papuošti
kaspinėliais, kurie simbolizuoja meilę.
Bet pati
keisčiausia paveikslo tematiką nurodanti detalė susijusi su Kupidonu. Jis ne
tik stovi šalia savo motinos, jis šlapinasi per vainiką su rūkstančia
smilkalinė! Tokį nepadorų vaikelio elgesį galima paaiškinti tuo, kad XVI
amžiuje besišlapinantys berniukai buvo laikomi juokingais ir valiūkiškais ir
tuo pačiu metu simbolizavo vaisingumą ir gerovę. Jie buvo vaizduojami ant
padėklų, kuriuos vyrai vaiko gimimo proga dovanodavo savo žmonoms.
Paveikslo
personažus supa nevienareikšmiškos detalės, nurodančios į tai kas santuokoje
gera ir tai kas bloga. Galiniame plane ąžuolo kamieną juosia gebenė (taip ir
žmona turi vyniotis apie savo vyrą). O prieš Venerą matome gyvatę ir rykštė.
Rykštė greičiausiai skirta Kupidonui auklėti (kad nepiktnaudžiautų savo
strėlėmis ir nešaudytų kur papuolė). Na, o gyvatė yra šeimos santykius
griaunančio pavydo simbolis.
Tam, kad
visiškai aiškiai suprastume lengvabūdišką paveikslo charakterį, įsivaizduokim
apnuogintos šių laikų merginos nuotrauką. Ir vienintelis ją puošiantis rūbas –
vestuvinis nuometas. Net be to Kupidono aišku, kad toks vaizdas pasižymi
stipriu erotiniu atspalviu. Greičiausiai užsakovas paveikslą pakabino kuo
toliau nuo svetimų akių - savo miegamajame. Jis buvo pasimėgavimui, o mums
primena, kad net tais laikais, kai santuoka būdavo sudaroma iš išskaičiavimo,
joje visgi atsirasdavo vietos ir lengvabūdiškam seksui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą