Apsikabinimas - tarsi vaistai

Sausio 21-ąją minima Tarptautinė apsikabinimų diena. Sakoma, kad tą dieną reikia apkabinti jums malonius žmones. Na, o jeigu Apsikabinimų dieną pražiopsojote, nenusiminkite - tai padaryti galima bet kada. Juk apkabinimas - ne tik švelnumo apraiška, bet ir gera sveikatingumo praktika.

Lytėjimo alkis

Apsikabinimai mus lydi visą gyvenimą. Apkabiname draugus ir artimuosius, apsikabiname su­sitikę netikėtai ar ilgai nesimatę... Psichologai įsitikinę, jog žmonės, kurie trokšta suspausti jus savo glėbyje, nori patirti saugumo, komforto ir meilės jausmą.

Apkabinti mylimuosius reikia mažiausiai dėl dviejų priežas­čių. Pirma, apkabinimas padeda žmogui pasijusti saugiam. Vai­kystėje, kai būdavo sunku ar blo­ga, užsigaudavome ar ką nors skaudėdavo, iškart bėgdavome pas mamą ar močiutę, ieškoda­mi paguodos ir nuraminimo, ir stengdavomės prisiglausti kuo stipriau. Apsikabinus mums palengvėdavo. Užaugę širdyje vis tiek truputį liekame vaikais, taigi kiekvienam žmogui bet kokioje situacijoje tampa bent kiek geriau, jeigu jį apkabina šei­mos narys, bičiulis ar pažįstamas žmogus.

Antra, psichinė žmogaus svei­kata susijusi su lytėjimo poreikio patenkinimu. Žmogus visą savo gyvenimą trokšta prisilietimų, net katės ar šuns prisilietimas gali sumažinti taktilinių (lytėji­mo) pojūčių „badą“.

Tėvams rekomenduojama kuo dažniau apkabinti savo ma­žus vaikus - tai padės jiems ge­riau vystytis protiškai ir fiziškai. Būtent tėvų glėbys moko vaikus mylėti. Vaikai, kurie patyrė ma­žai švelnumo, gali elgtis agresy­viai, turėti psichinių ir protinių sutrikimų.

Aštuonis kartus!

Psichologai pataria apsikabin­ti ne mažiau nei keturis kartus per dieną, tačiau dar geriau - aštuonis. Apsikabinimas - itin svarbus geriems porų ar sutuok­tinių santykiams: juk apsikabinę žmonės patiria emocinį artumą, saugumo pojūtį. Stipriame glė­byje taip pat geriau pasijunta sergantieji autizmu ir žmonės, kamuojami padidėjusio nerimo.

Apkabinimas gali apsaugoti nuo streso, nes tai ne tik malo­nių pojūčių, bet ir sveikatos šal­tinis. Jungtinių Amerikos Valstijų Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai ėmėsi tyrinėti, kokį poveikį turi apkabinimai abiejų lyčių atstovams, pakvietę eks­perimente dalyvauti 28 poras. Vyrai ir moterys buvo nuvesti į atskirus kambarius, pamatuo­tas jų kraujospūdis, kortizolio (vadinamojo streso hormono) ir oksitocino (meilės hormono) kiekis kraujyje. Po to poros bu­vo paprašytos atsisėsti kartu ir prisiminti laikus, kai buvo ypač laimingos. Po pašnekesio joms buvo rodomas 5 minučių tru­kmės romantinis filmas, paskui poros buvo paliktos 10 minučių pabendrauti vienumoje. Ir tik po to mokslininkai paprašė eksperi­mento dalyvių suspausti vienas kitą glėbyje.

Dar kartą pamatavę bando­mųjų kraujospūdį, kortizolio ir oksitocino lygį, tyrėjai padarė išvadą, kad apkabinimai didina hormono, padedančio įveikti depresiją ir vienatvės pojūtį, kiekį.Taip pat šis hormonas mažina kraujospūdį ir širdies ligų riziką.

„Nemokami apkabinimai"

Beje, egzistuoja netgi judėji­mas „Nemokami apkabinimai“, kurio dalyviai išeina į gatves ir siūlo nepažįstamiems žmonėms savo glėbį. Viena versija skelbia, kad šio judėjimo įkūrėju tapo jaunuolis vardu Chuanas, XX a. 8-ojo dešimtmečio viduryje atskridęs į Sidnėjų. Chuano rei­kalai iš pradžių klostėsi ne taip, kaip jis tikėjosi: jaunam žmogui tapo liūdna, tad vieną kartą jis padarė plakatą su užrašu „Apka­binimai – nemokamai“ ir atsisto­jo su juo šalia oro uosto pastato. Iš pradžių žmonės į vaikiną žvilg­čiojo nepatikliai, tačiau vėliau prie jo priėjo moteris. Ji buvo likusi viena ir juto poreikį, kad ją kas nors apkabintų. Būtent šis momentas davė pradžią „Ne­mokamų apkabinimų“ judėjimui.