Šuolis nuo Laisvės statulos

nuotrauka  iš 1912 metų 

vasario 3 dienos "The New York Times"

1912 metų vasario 2 dieną  aukštalipis amerikiečių darbininkas Frederikas Lou (Frederick R. Law) nušoko su parašiutu nuo Laisvės statulos.

To meto Niujorko telefonų knygoje Frederikas Lou pristatomas kaip samdomas aukštalipis ir turėjo bebaimio vyro šlovę. Vieną dieną jis žvalgėsi pro savo kontoros Church Street 30 langą ir nuobodžiavo. Būtent nuobodulys pastūmėjo jį nustebinti pasaulį drąsiu poelgiu.

35 metų vyras jau dalyvavo dažant Pulitcerio ir Zingerio pastatų flagštokus, o gandai teigė, kad jis sugeba be jokios baimės rūkyti cigarą 300 pėdų (apie 100 metrų) aukštyje. bet pačiam Lou darbas aukštumoje jau buvo pakyrėjęs, todėl jis juto nepaaiškinamą norą priimti iššūkį ir padaryti tai, ko dar niekas nebuvo daręs.

Vienas iš jo darbuotojų pasakojo, kad nuo pat vasario 1 dienos ryto jų bosas pro langą apžiūrinėjo aukščiausius Niujorko pastatus. Visiškai netikėtai jis atsigręžė į darbuotojus ir pareiškė, kad ketina šokti su parašiutu nuo Zingerio pastato. Bet apžiūrėjęs pastatą nuo keliais aukštais aukštesnio Metropolitan Building savo ketinimo atsisakė. Nulėmė ne baimė, bet eismas pastato papėdėje - Lou nenorėjo sukelti avarijų.

Kažkokiu būdu jis pajuto alternatyvą - kiek tolėliau lyg kviesdama prie savęs stovėjo Laisvės statula. Vidurdienį narsuolis išsiruošė ir nuvažiavo prie jos. Antrą valandą dienos jis jau turėjo specialų kapitono Leonardo Vaildmeno (Leonard D. Wildman) leidimą, pagal kurį į salą galėjo patekti žurnalistai. Jau po pusvalandžio čia buvo tuzinas kino operatorių ir keli tūkstančiai žiūrovų.

Lou įtempė į liftą 100 svarų sveriantį parašiutą ir kartu su vienu aukštalipiu pakilo į Laisvės galvą. Ten jis užsidėjo parašiutą ant savęs ir statulos rankoje esančiais laiptais pakilo iki fakelo rankenoje esančios aikštelės. Tuo metu pakilti į tą aikštelę buvo galima tik su specialiu leidimu. Ji yra pakankamai erdvi - ten gana patogiai telpa 12 žmonių. Todėl Lou ir jo pagalbininkui vietos netrūko. Jie pasirengė šuoliui ir užsitikrino, kad turėklai nesukliudys parašiuto išskleidimui.

Laukdamas, kol nurims vėjas Lou dar kartą pasižvalgė ir nutarė leistis rytinėje statulos pusėje. Visos kino kameros buvo nukreiptos į jį, kai 14 valandą 45 minutės, atsispyręs nuo turėklo šoko žemyn. Virš įlankos nusirito žiūrovų švilpesys. Jie sulaikė kvėpavimą stebėdami, kaip paskui parašiutininką tiesėsi neišskleistas parašiutas. Kelias akimirkas visus apėmė nelaimės nuojauta - Frederikas Lou krito akmeniu kokius dvidešimt penkis metrus, o parašiutas net nemanė skleistis.

Bet netrukus jis išsiskleidė ir vėjas nupūtė drąsuolį atokiau nuo statulos. Staiga jis karštligiškai pradėjo mosuoti rankomis, bet tai nebuvo pavojaus ženklas. Tokiu vairavimo metodu aeronautas stengėsi išvengti nusileidimo įlankoje ir sumažinti žemėjimo greitį.

Tačiau jis žemėjo per dideliu greičiu ir Lou užmiršo susigrupuoti. Dabar jis krito ant akmeninių plokščių per 30 pėdų nuo kranto. Nušlubavęs į šoną nuo audinio ir virvių krūvos jis pareiškė, kad jokių sužeidimų nepatyrė.

Kiek vėliau Frederikas Lou atsisakė duoti spaudai bet kokius interviu, pats susipakavo parašiutą ir išvyko į savo kontorą "Hudson Terminal Building" pastate.