Laisvė, lygybė, brolybė!

 Koks buvo Didžiosios 1789 prancūzų revoliucijos lozungas? Pasirodo, kad vienareikšmiško atsakymo nėra.

Plačiai paplitusį lozungą „Laisvė, lygybė, brolybė!“ 1790 metais paskelbė liūdnai pagarsėjęs prancūzų revoliucionierius Maksimiljanas Robespjeras. 1793 metų birželio 21 dieną Paryžiaus komunos vadas įsakė, kad ant merijos fasado būtų parašyta „Laisvė, lygybė, brolybė arba mirtis“.

Tačiau būtų klaidinga šiuos žodžius laikyti prancūzų revoliucijos devizu. Prancūzų istorikas Mona Ozufas tvirtina, kad tai buvo vienas iš daugelio lozungų, tarp kurių sutinkamas ir toks: „Draugystė, gailestingumas, sąžiningumas, vienybė“. O 1793 metų birželio 3 dieną miesto galva Etampas iškėlė tokį variantą: „Laisvė, lygybė, nuosavybė!“. Ką gi – tai visai neblogai turint omenyje, kad didžiąją tuometinės respublikos gyventojų dalį sudarė nepasiturintys ir vargšai.

Akivaizdu, kad populiariausiu to meto žodžiu buvo „laisvė“, Prancūzų masonai ir revoliucijos ideologai galėjo pridėti ir „brolybė“. Tačiau gana turtingi slaptųjų draugijų nariai vargu ar troško „brolybės“. Todėl oficialiu sukilėliu lozungu šie žodžiai tapo tik 1848 metų Prancūzijos revoliucijos metu ir iki šiol išlieka nacionaliniu Prancūzijos respublikos devizu.