Greta Garbo

Švedų kilmės amerikiečių aktorė Greta Garbo (tikroji jos pavardė -  Gustafson) gimė 1905 metų rugsėjo 18 dieną. Vargingai augo Švedijoje. Ten debiutavo pirmajame savo filme – M. Stillerio juostoje „Saga apie Jestą Berlingą“ (Gosta Berlings Saga, 1924).

Kai Stilleris gavo kvietimą į Berlyną pasikvietė su savimi ir Garbo. Ten 1925 metais ji nusifilmavo Pabsto juostoje "The Joyless Street”. Tai melodramatiška istorija apie bedarbio mokytojo dukrą, kuri eina į gatvę, kad išmaitintų tėvą ir seserį. Vaidmuo nesuteikė aktorei jokių šansų, tačiau išlaikyta Garbo maniera, griežtas ir tragiškas grožis atnešė aktorei tikrą sėkmę. Tais pačiais metais Stilleris pakviestas į Holivudą, bet jis sutiko tik su sąlygą, kad ir jo protežė gautų ypatingą kontraktą.

Pirmasis Garbo pasirodymas Amerikos ekrane, melodramoje The Torrent, (1926) padarė ją publikos numylėtine. Fenomenalus juostų populiarumas su šia aktore paaiškinamas tuo, kad jos vaidyba idealiai atitiko ekrano reikalavimams.

Didelę reikšmę turėjo publikos susidomėjimas nauju lemtingos Garbo moters tipažu. Tai buvo vieniša, išdidi herojė, savo būties prasmę susiejusi su vienintele ir nepakartojama meile, kuri neatneša laimės nei jai nei jos mylimajam. Nei vienas iš nebylių filmų: And The Devil, 1927; Love, 1927, pagal „Anos Kareninos“ motyvus, The Kiss, 1929, arba jau įgarsintų - Anna Christie ,1930; Grand Otel, 1932; Queen Christina, 1934; Anna Karenina, 1935; Camille, 1937 neišsklaidė šio mito.

1939 metais Garbo “išdavė” mitą ir nusprendė suvaidinti E.Liubičo komedijoje “Ninočka”, tačiau sėkmė ją aplenkė, o filmas “Dvilypė moteris” (1941) patyrė fiasko.

1951 metų vasario 9 dieną Gretai Garbo suteikta JAV pilietybė.

Garbo daugiau nesifilmavo, tačiau tai nepakenkė legendai, kurią penėjo praeities šlovė, žvaigždės uždarumas ir naujos kartos meilė. 1954 metais ji buvo apdovanota “Oskaro” garbės premija už “nepamirštamus pasirodymus ekrane”.