Po daugelio santuokos metų
supratau, kad nieko nežinau apie santuoką
Kai poros tuokiasi, jos žino viską, kaip atrodys jų santuoka. Juk
peržiūrėta tiek filmų, perskaityta knygų ir praleista laiko su vedusiomis
poromis.
Bet kai po kelių metų pažvelgia atgal, suvokia, kad iš tiesų žinojo
labai mažai, o santuokinė priesaika buvo tokia ideali ir romantiška… Vaizdas
nesiskiria beveik visose apeigose: …prisiekiu
visada tau būti ištikimas: kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata
tvers ar ligos suims, – visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu.
Čia nėra nieko blogo. Bet rimtai. Kas iš tikrųjų supranta, ką tai
reiškia?
Žinau ką galvojate. Kodėl santuokinė priesaika tokia svarbi?
Štai kodėl. Priesaika yra pažadas. Ir ne bet koks pažadas. Priesaika yra
santuokos kelrodis. Ir kol nesu prieš priesaiką, man lenkiasi Kazanova. Bet aš
esu prieš romantišką ir jausmingą priesaiką ir už praktišką bei sąžiningą.
Būkim realistai. Šiandieninėje kultūroje, kuri garbina romantinę meilę,
nereikalingos jokios šekspyriškos priesaikos. Mums reikia tokios priesaikos,
kuri darytų poveikį ir formuotų santuoką.
Žemiau yra 12 sąžiningų santuokinių priesaikų, kurių neišgirsite jokiose
apeigose.
1.)
Aš prisiekiu niekada neflirtuoti, negeisti ir
netrokšti priešingos lyties asmens dėmesio
Kai tuokiesi, prisieki ištikimybę savo
sutuoktiniui. Prisieki išimtinai jam. Pažadi niekada neflirtuoti, negeisti ir
netrokšti priešingos lyties asmens dėmesio. Pažadi saugoti savo protą nuo tų
vaizdų, kurie kyla ne iš tavo sutuoktinio.
Tu nesiklausai tos muzikos, kuri veda į degradaciją. Neleidi savo akims
žvelgti į tuos vaizdus ir reginius, kuriuose žmogus vaizduojamas kaip objektas.
Ir tai nediskutuotina. Akivaizdu, ar ne
taip?
Kai prisieki išimtinai sutuoktiniui, tavo priesaika yra kur kas daugiau,
nei lytinis skaistumas. Tavo priesaika taip pat ir emocinis skaistumas. Tu
prižadi niekada neatvirauti savo bendradarbei ar leistis meilikaujamas.
Emocinis tyrumas yra mažiau akivaizdus, nei fizinis. Bet jo nesilaikymas
tiek pat destruktyvus. Tu turi kovoti, kad visi tavo jausmai, tavo noras
nustebinti, tavo dėmesys, kančios ir širdgėla taptų tik tavo ir tavo
sutuoktinio reikalu. Jie nepriklauso
jokiems kitiems žmonėms, įskaitant tėvus, brolius ir seseris. Kaukis dėl
fizinio ir emocinio tyrumo.
2.)
Aš prisiekiu, kad niekada nesitikėsiu 50/50 santuokos.
Nėra tokio dalyko, kaip 50/50 santuoka.
Tu nepajėgsi objektyviai nustatyti santykio. Nėra jokio 50/50 grįsto
santykio. Tai – sandora.
Kiekvieną dieną turėsi atiduoti 100% savęs. O kai kuriomis dienomis net
to bus per maža. Turėsi tikėti, kad sutuoktiniui rūpi ir jis renkasi būtent
tave. Pamiršk apie minti duoti ir gauti. Tiesiog duok. Davimas yra meilės esmė
ir santuokos Kūrėjo širdis. Dievas tik duoda.
3.)
Aš prisiekiu, kad mūsų santuokos misija – šlovinimas.
Dauguma santuokų kenčia dėl to, kad galutiniu tikslu jie laiko
bendrystę. Daugumos santuokų tikslas – užtikrinti gyvenimo stabilumą, turėti
šeimą ir bendrininką. Ar supranti?
Tačiau santuoką įsteigė Dievas, ir dėl to santuokos tikslas yra kur kas
didesnis, nei savanaudiški troškimai. Tikslas yra Dievo šlovė. Net krikščionių
šeimose šlovinimas sutinkamas retai. Štai kodėl Paulius sakė, kad geriau
nevesti ir netekėti (1 Kor. 7). Nes tavo noras bus padalintas tarp sutuoktinio
ir Dievo.
Tavo misija šioje žemėje – kasdien tarnauti Dievui. Ir ši misija nekinta
net po vedybų. Jei neturėsi tokios intencijos –viršų paims sutuoktinio
tenkinimas.
4.) Aš prisiekiu mylėti tave tokį, koks esi šiandien, o ne
tokį, kokiu norėčiau matyti.
Paklausyk dėl savo ir savo santuokos tyrumo.Tu negali pakeisti savo
sutuoktinio. Neturi tokios galios. Tačiau jei išsikelsi tokį tikslą. Bet jei
laikysiesi jo, tavo santykius sugriauš du kirminai – kartėlis ir apmaudas.
Kai kurios poros daug metų stengiasi keisti vienas kitą. Bet kai nustoji
tai daryti, pradedi mėgautis vienas kitu ir patiriate intymumą.
Viena iš giliausių santuokos paslapčių – du vienas kitą mylintys,
puoselėjantys ir džiuginantys, bet skirtingas vertybes turintys asmenys. Ytai
labai nelengva, tačiau kaip tik dėl to turite pasitikėti Dievu ir priimti
unikalias vertybes, kurias Jis suteikė kiekvienam asmeniu, įskaitant tavo
sutuoktinį.
Tai skamba labai supaprastintai, nes…. Tiesiog reikia mylėti prieš tave
esantį asmenį. Nesiilgėk “pataisytos” savo sutuoktinio versijos. Neturėk
vilties sulaukti tos dienos, kai jis pasikeis. Tiesiog mylėk dabartinė jo
versiją. Kai taip darysi, perkeisi savo santuoką.
5.)
Aš prisiekiu, kad tu niekada nebūsi atsakingas už mano
laimę.
Santuoka nėra laimės ir pilnatvės paieška. Dievas sukūrė tave
pilnatvišką. Prieš bandydamas gauti ir pratęsti meilę, turi išmokti mylėti save.
Kai kitas žmogus yra atsakingas už tavo laimę, jis tampa stabu. Tu
apsėdi viską. Tikrini jo FB paskyrą, pranešimus ir praleistus skambučius. Tai
apgailėtinas gyvenimo būdas ir siaubingas receptas kokybiškiems santykiams.
Pasitikėk tuo vyru ar moterimis, kuriuos Dievas sukūrė tau. Tada būsi
laisvas mylėti jį taip, kaip numatė Dievas.
6.)
Aš prižadu, kad mano lūkesčiai bus tau aiškūs.
Ko gero tai pats aukščiausias barjeras pirmaisiais bendro gyvenimo
metais. Kiekvienas turi savo lūkesčius, kurie daro įtaką sprendimams ir
iškreipia santuokos supratimą.
Vienus lūkesčius suformuoja tėvai. Jie gali būti nuostabūs ir gerbiami.
Bet tu nesi sutuoktinio tėvas ar mama, todėl nesąžininga būtų tikėtis, kad tavo
sutuoktinis atsilieps taip, kaip atsiliepdavo tavo tėtis. Tokie nerealūs
lūkesčiai gali sukelti nemažai nusivylimų.
Tavo sutuoktinis niekada neturėtų patirti nusivylimą dėl nežinojimo.
Aiškiai ir nuodugniai išsakyk visus savo lūkesčius. Ko tikiesi iš savo žmonos?
Savo vyro? Kaip tau atrodo jūsų santuoka? Kaip atrodo seksas?
Jei nesugebi išsakyti savo lūkesčių – arba jų nežinai, arba tau gėda
juos išsakyti. Tai raudona vėliava, kuri skelbia, kad nesi pasirengęs
santuokai.
7.)
Aš prižadu niekada nesakyti tau “Atleidžiu”, jei pats
tuo netikėsiu.
Tavo sutuoktinis žeis tave, o tu – jį. Ir kai tai įvyks, žvelk į širdį,
ieškok Dievo ir atleisk sutuoktiniui taip, kaip Dievas atleidžia tau.
Neatleidinėk su sąlyga. Nesakyk “Aš atleidžiu tau”, kai iš tiesų tik
užlaikai jo klaidą, kad ateityje galėtum panaudoti ją kaip argumentą.
Kol neatleisi taip, kaip atleidžia Dievas – visiškai ir besąlygiškai,
tol siena tarp jūsų tik augs ir platės. Palaipsniui kartėlis ir nuoskauda
panaikins intymumo likučius ir jūsų santuoka bus ne daugiau, kaip dviejų
sugyventinių egzistavimas po vienu stogu.
8.)
Aš prižadu būti tau, skatinti tavo svajones ir padėti
tau, kad taptum tokiu vyru ir tokia moterimi, kokiu Dievas sukūrė būti.
Daug dienų jausiesi taip lyg būtum savo sutuoktiniui. Bet jei nori, kad
santuoka bręstų ir klestėtų, turi gyventi savo partneriui. Kaip tai atrodo?
Štai keli pavyzdžiai.
1. Tu meldiesi už sutuoktinį.
2. Tu patvirtini savo sutuoktinio galias ir dovanas.
3. Tu labiau susitelki į pozityvus savo sutuoktinio bruožus ir veiksmus, nei
negatyvius.
4. Tu padedi savo sutuoktiniui siekti jo svajonių ir įgyvendinti jo
talentus.
5. Tu viską darai tam, kad jūsų santykiai taptų saugia vieta sunkiems klausimams
ir giliems pokalbiams.
Kai tu esi savo sutuoktiniui, jis pražysta tarsi gėlė, drąsiai ir
ryžtingai įžengia į santykius, darbo vietą ir t.t. Ar tavo sutuoktinis gyvena
drąsiai ir ryžtingai?
9.)
Aš prižadu niekada nesiskųsti kitiems savo santuoka –
nei visiškai, nei dėl tavęs.
Dievas sukūrė santuoką, kaip privačią dviejų asmenų santykių erdvę. Bet virtualios socialinės medijos laikais
beveik viskas matoma viešai. Privatumas jau laikomas tam tikra šykštumo forma,
tarsi šeši milijardai žmonių turi pilną teisę naršyti po tavo gyvenimą.
Nepirk melo.
Tavo santuoka yra privati. Kai tu bariesi, visai nebūtina, kad tavo
draugės girdėtų, jog tavo vyras – mulkis. O tavo draugeliams nėra reikalo
žinoti, kad tavo žmona – neracionali ir kvaila. Niekas be tavo sutuoktinio
neturi žinoti intymių jūsų lytinio gyvenimo detalių.
Neskelbk to, ką Dievas sukūrė privatumui.
10.) Aš prižadu tikėti,
kad geriausia – ateityje, nesvarbu kaip gerai ar blogai dabar gyvename.
Nepriklausomai nuo aplinkybių negaišk laiko ir nesižvalgyk į atgalinio
vaizdo veidrodėlį. Privalai nuolat tikėti, kad geriausia – ateityje.
Kodėl? Todėl, kad Dievas yra futuristas.
Jis nuolat veda žmones į ateitį, į nežinomybę. Šis judėjimas įsišaknija
viltyje. Viltyje, kad nežinomybė yra geresnė, nei tai, kas žinoma. Todėl, kad
kelią rodo Dievas.
Tačiau pasaulis skleidžia melą: ateities aplinkybės tampriai susijusios
su dabarties veiksmais. Todėl jei tavo santuoka šiandien yra apgailėtina,
ateityje ji netaps geresne. Tačiau ateitis nėra priklausoma nuo išorinių
aplinkybių. Ji priklausoma nuo vidinės perspektyvos.
Kitaip sakant tu privalai pasirinkti tikėjimą ateitimi, kuri bus
geresnė, nei šiandiena. Jie pasirinksi, būsi teisus nepriklausomai nuo to,
kokius veiksmus darys tavos sutuoktinis.
11.) Aš prižadu ginti
savo santuoką nuo išorinių įtakų, kurios gali kilti iš vaikų, darbo ir tėvų.
Santuoka yra intymi, o intymumas reikalauja laiko ir išskirtinumo. Štai,
ką tai reiškia praktiškai. Turi išmokti sakyti “ne”. Eik ir pradėk
praktikuotis.
Dr. Henry Cloud savo knygoje “Ribos santuokoje” sako: “Santuoka stipri
tiek, kiek kainuoja ją apginti”.
Kai sakome “taip” išorinei įtakai, sakome “ne” santuokai. Tu pažeisi
žmonių jausmus. Tavo tėvai nesupras. Jie net išvardins tave savanaudžiu. Tavo
draugai užvers tave pasyviai-agresyviomis žinutėmis, nes neleidi su jais laiką.
Tavo bendradarbiai galvos, kad nesi įsipareigojęs, nes pasirinkai naktį su
sutuoktiniu ir nelikai dirbti iki paryčių. Deja, bet ir bažnyčia gali numesti
vieną – kitą netinkamą komentarą.
Drąsinu tave, nes reikės sumokėti kainą, kad apgintum santuoką. Jei to
nedarysi, santuoka žlugs. Ir patikėk – tai lengviau įgyvendinti pirmą santuokos
dieną, nei po kelerių metų.
12.) Aš prižadu, kad
mūsų santuoką sups mus remianti ir drąsinanti krikščionių bendruomenė.
Būsiu realistiškas. Kažkuriuo metu kils noras
pasiduoti. Žinau – tu galvoji “tik ne aš. Aš niekada nepaliksiu savo
sutuoktinio”.
Tai labai miela, bet tu esi naivus.
Santuoka yra neįtikėtinai sunki. Palaipsniui tavo sutuoktinis skaudins
vis giliau, tu prarasi savo valią investuoti į santykius ir aptiksi, kad
santuokai reikia kur kas daugiau darbo, nei pasirašei.
Ir kai ateis tas laikas, tavo bendruomenė nubrėš liniją tarp pasidavimo
ir atkaklumo. Jei bendruomenė skatins tavo ego ir palaikys požiūrį, kad “vargas
man”, tą liniją peržengsi laisvai. Jei nesi įaugęs į vietinę bažnyčią ir
negyveni bendruomenės gyvenimo, liniją peržengsi taip pat laisvai. Tačiau jei
tave supa krikščionių bendruomenė, kuri yra dėl tavęs, peržengti linija taps
beveik neįmanoma.
Krikščionių bendruomenė yra labai svarbi, kad turėtų duoti savo įžadus
besituokiančiai porai. Tai atrodytų
taip:
- ________ (susituokusi
pora) prašo jūsų maldos ir paramos santuokinio gyvenimo pradžiai. Ar
prižadate melstis už juos, kad jie kurtų gilią ir neatšaukiamą meilę?
- ________ (susituokusi pora) reikės ryžto ir kantrybės, kad
puoselėtų meilę vienas kitam. Ar prižadate remti juos visais būdais
kuriant Kristocentrinę meilę?
Po kiekvieno klausimo bendruomenė atsako”mes prižadame”. Tai labai didelė
galia – matyti žmones, kurie prisiekiai melstis ir remti naują porą.
Pernelyg ilgai santuokinė priesaika buvo nukreipta į jausminę ir
romantišką meilę, o ne į praktiškus ir tvirtus ramsčius. Gali būti, kad
nepanorėsite išgirsti tokių pasižadėjimų. Tačiau jie esminiai kuriant ilgalaikę
ir nepajudinamą santuoką.
Santuoka yra pati sunkiausia, naudingiausia, skausmingiausia ir
džiaugsmingiausia gyvenimo kelionė. Kai kils gyvenimo audros, nepadės keli,
gerai sukonstruoti ir emociškai stiprūs sakiniai. Jums reikės praktiškų
dalykų. Labiau realistinių. Jums reikės bėgių, kurie neleis nuriedėti nuo
kelio.
Frank Powell / churchleaders.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą