Ernst Heinkel

Vokiečių aviakonstruktorius Ernst Heinkel gimė 1888 metų sausio 24 dieną Grunbach mieste (Viurtembergo žemė). Savo darbą pradėjo kaip pameistrys automobilių parduotuvėje, vėliau dirbo liejykloje. 1907 – 1911 metais mokėsi Štutgarto Aukštojoje Technikos mokykloje. 1908 metais susižavėjo aviacija – jį įkvėpė pirmieji Zeppelin`o dirižablių skrydžiai. 1909 metais aplankė Tarptautinę Frankfurto skraidymo mugę. Pinigus traukinio bilietui gavo užstatęs mėgstamą knygą „Mechanizmų elementai“. Tais pačiais metais pradėjo savo pirmojo lėktuvo statybą – tai buvo Farmano tipo biplanas. 1911 metais skrisdamas tuo lėktuvu patyrė avariją ir rimtai susižalojo. Bet jis buvo vienas iš nedaugelio žmonių Vokietijoje, kurie patys pastatė ir skrido aeroplanu.

 Vėliau dirbo konstruktoriumi pas F. Schnider. Po to perėjo į „Albatros Aircraft“, o 1914 metais tapo lėktuvų statybos firmos „Hansa und Brandenburgischen Flugzeugwerke“ techniniu direktoriumi ir vyriausiuoju konstruktoriumi. Pirmojo pasaulinio karo metais sukūrė virš 30-ies lėktuvų tipų Vokietijos ir Austrijos armijoms. 1918 metais Vokietija pralaimėjo karą ir pagal Versalio sutartį jos aviacijos pramonė buvo apribota. Heinkel įkūrė nedidelę gamyklą, kur gamino elektros įrangą.

 Apeidamas sąjungininkų draudimą jis susirado gamintoją Stokholme ir gamino lėktuvus Švedijoje. Svenska Aero AB pardavinėjo Heinkel lėktuvus Švedijos KOP ir kitoms šalims. Už kiekvieną parduotą lėktuvą Heinkel buvo mokami honorarai.

 Kai 1922 metais sąjungininkai nugalėtojai atšaukė savo apribojimus ir leido Vokietijai vėl gaminti lėktuvus,kurių greitis neviršijo 169 km/val. Varnemiundėje įkūrė savo firmą „Ernst Heinkel Aircraft Works“ ir pradėjo nuo hidrolėktuvo. Tokiais lėktuvais labai domėjosi japonai. Jiems reikėjo nuo laivo kylančių lėktuvų, kurie galėtų vykdyti priešo paieškas, po to grįžti ir nutūpti šalia laivo. Heinkel suprojektavo ir pastatė katapultą hidrolėktuvų startui nuo jūros laivų. Konstruktorius išvyko į Japoniją ir sukonstravo, bei įrengė eksperimentinę katapultą kreiseryje „Nagato“. 1927 metais ji buvo panaudota Atlantiniame laineryje „Bremen“. Ji buvo naudojama pašto lėktuvo paleidimui. Tokiu būdu paštas būdavo pristatomas anksčiau nei laivas pasiekdavo uostą.

 1933 metais į valdžią atėjo naciai. Heinkel nepatiko, kad jie privertė atleisti iš darbo žydų konstruktorius ir analitikus. Tačiau tie patys naciai netrukus parėme ženklų Heinkel firmos išplėtimą. Nuo 1922 metų jis turėjo nedidelę gamyklą Warnemiunde prie Baltijos jūros. Dabar buvo pastatytos dar dvi – prie Rostoko ir Berlyno. Talentingi broliai Siegfried ir Walter Gunter ėmėsi vadovauti lėktuvų gamybai besiplečiančioje firmoje.

 1930 metų pradžioje pastatė septynvietį transporto lėktuvą He-70, kuriuo 1933 metais pasiekė greičio rekordą – 375 km/val. Pradžioje jis buvo skirtas pašto pervežimui, bet Luftwaffe turėjo savo planų ir matė jame bombonešį. Kreiserinis šio lėktuvo greitis buvo 306 km/val. Tais pačiais metais šiuo lėktuvu pasiekti dar septyni pasaulio rekordai.

Pasiremdami šiuo pasiekimu broliai Gunter sukūre labai vertingą dviejų variklių bombonešį He-111. Jis tapo pagrindiniu Luftwaffe bombonešiu. Heinkel gamyklos surinko 7300 vienetų. Naciai plačiai naudojo juos kovose prieš britus ne kartą smogdami Londonui ir į kitus taikinius.

 Anglai ir jų sąjungininkai JAV atsakydavo galingų keturmotorių bombonešių atakomis. Jie skraidino didžiulius bombų krovinius tolimais atstumais. Luftwaffe vadai labiau pasitikėjo pikiruojančiais bombonešiais, nors šie galėjo gabenti tik kuklų bombų krovinį ribotu atstumu, bet tiksliau pataikydavo.

 Tačiau Heinkel vis dėlto pasiūlė Luftwaffe sunkųjį bombonešį. Tai buvo He-177. Jis buvo didesnis nei amerikiečių B-17. Vokietija pasigamino tūkstantį šių bombonešių. Jo variklai turėjo vieną prastą savybę - užsidegti nepalankiausiu metu. Gamyba buvo pertraukta – Luftwaffe reikalavo, kad ir šis lėktuvas tiktų pikiruojančioms atakoms.

 Paskesniais metais sukūrė pikiruojantį bombonešį He-50 ir naikintuvą He-51, kuris plačiai naudotas Antrojo pasaulinio karo metu. Iki 1945 metų firmoje sukurta daugiau kaip 100 įvairių tipų lėktuvų (mokomieji, keleiviniai, žvalgybiniai, bombonešiai, naikintuvai ir kt.)

He-178 pakilo 1939 metų rugpjūčio 27 dieną.

Užsitikrinęs stabilias pajamas iš He-111 ir He-177 pardavimų Heinkel galėjo realizuoti savo pomėgį dideliems greičiams. Jis sukūrė He-100. Tai buvo naikintuvo prototipas, kuriuo dar 1939 metų kovo 30 dieną pasaulio greičio rekordas – 746,606 km/val. Tai buvo arti tos ribos kurią gali pasiekti propeleriu varomas lėktuvas. Tapo aišku, kad greičiau lėktuvai skraidys tik su naujais variklių tipais. Heinkel buvo pirmasis, sukūręs tokį lėktuvą. Tai buvo raketa varomas He-176 ir He-178 su reaktyviniu varikliu. He-178 pakilo 1939 metų rugpjūčio 27 dieną.

 1941 metų balandžio mėnesį pakilo pirmasis pasaulyje reaktyvinis naikintuvas. Tai vėl buvo Ernst Heinkel kūrinys – He-280. Naikintuvas skriejo 930 km/val. greičiu 14996 metrų aukštyje. Tuo pačiu metu Heinkel įsigijo Hirh variklių gamyklą Štutgarte ir pradėjo gaminti Ohain reaktyvinius variklius. Tačiau jam trūko pajėgumų, kad galėtų įgyvendinti savo įsipareigojimus pagaminti pakankamą kiekį He-280. Dėl to Luftwaffe atsisakė nuo šio projekto.

He-219

Heinkel sukūrė He-219, kuris buvo pripažintas geriausiu Luftwaffe nakties naikintuvu Antrajame pasauliniame kare. Galimas daiktas, kad tai buvo geriausias nakties naikintuvas pasaulyje. Jis buvo greitas, manevringas ir turėjo triuškinančią ginkluotę. Tik jis galėjo lygiomis kovoti su greituoju britų De Havilland "Mosquito". He-219 turėjo nuotolinį ginklų valdymą, hermetišką kabiną, pirmą kartą pas vokiečius panaudotas vairavimo ratas priekinėje atramoje ir pirmą kartą pasaulyje operatyvinis lėktuvas turėjo katapultuojamus krėslus.

He-162

Karo pabaigoje Heinkel dar kartą pabandė užtemdyti dangų vokiečių reaktyviniais naikintuvais. Jis sukūrė fanerinį He-162 ir pradėjo jo gamybą požeminėje gamykloje. Kai prie Vokietijos sienų artėjo Raudonoji armija ir jos sąjungininkai vakaruose tik per kelis mėnesius pavyko suderinti masinę šių naikintuvų gamybą. Kapituliacijos dieną Heinkel buvo pagaminęs 300 šių lėktuvų, tačiau tik keli pakilo – Reichui trūko degalų...

 Po karo Vokietijos aviacijos pramonė buvo sugriauta .Ernst Heinkel išlaikė savo kompaniją ir konstravo motociklus bei dviračius. Nuo 1950 metų vadovavo lėktuvų statybos firmai Štutgarte. 1955 metais buvo nuimti apribojimai Vakarų Vokietijai. Atgimusi Heinkel firma pradėjo surinkinėti užsienio konstrukcijų lėktuvus pagal licenzijas. Tame tarpe buvo ir amerikietiškas dukart garso greitį viršijantis F-104G.

 Ernst Heinkel mirė 1958 metų sausio 30 dieną Štutgarte. Jo kompanija dar gyvavo kelis metus ir 1965 metais susiliejo su didžiule VFW korporacija. Šis susijungimas ištrynė Heinkel vardą, kuris išsilaikė 42 metus. Tačiau jis klesti kaip VFW padalinys.