2020 m. birželio 10 d., trečiadienis

Kokia moteris yra nepamirštama?


"Mačiau ją praeinant. Ir mylėsiu ją iki mirties”,
Niekas negali žinoti, kam skirti šie žodžiai. Bet viena yra tikra: nuo amžių pradžios buvo tokių moterų, kurios tarsi gimė būti žavingomis ir grakščiomis. Ir dėl to amžiams išliko jas pažinusių žmonių širdyse.
Kas daro jas neužmirštamomis? Kodėl vienos moterys yra tokios magiškos, kai tuo tarpu kitos yra geros ir patrauklios, bet išnyksta istorijoje? Nėra lengvo atsakymo. Tačiau jei teirausitės vyrų (kurie turėtų žinoti), jie vėl ir vėl minės tam tikras savybes.
  1. Dauguma nepamirštamų moterų turi seksualų patrauklumą. Tačiau vien to nepakanka. Didžioji tų moterų dalis išlaikė savo žavesį iki senatvės ir nuolat palaikė jaunystėje juos mylėjusių vyrų dėmesį. Grožis nekenkia, bet tiesa ir tai, kad kai kurios patrauklios moterys nebuvo gražios.
  2. Ko gero universalus atsakymas būtų šis: nepamirštama moteris yra šilta ir jautri. Trys iš keturių vyrų teigia, kad jautrumas yra patraukliausia moters savybė. Prancūzų rašytojas Raoul de Roussey de Sales sakė: “Yra tokie žmonės, kurie perduoda kitiems ypatingą emocinę atmosferą, kurie parodo, kaip mylėti, kentėti, būti laimingu ir juoktis iš juokingų dalykų”.
  3. Nepamirštama moteris pažįsta tave. Jos protas yra atviras tavo mintims, jos širdis atvira tavo džiaugsmui ir liūdesiui. Ji nėra gyvenimo stebėtoja. Atvirkščiai – ji yra gyvenimo centre. Jai rūpi. Visi įvykiai yra jai ir ji yra  įvykiuose.
  4. Visa, ką vyras patiria su tokia moterimi išlieka giliai atmintyje. Nes ji buvo sužavėta, suintriguota, smalsi ... jis prisimena tą rytą, kai nuvežė ją į žuvų turgų pusryčiauti; nes jai buvo smagu vaikščioti per lietų naktį, kai sugedo mašina, jis prisimena ją kaskart, kai lyja lietus. Ji yra laiminga, kai valgo valtyje ir kai pietauja išskirtiniame restorane. Ji visada priklauso tai akimirkai, kuri yra dabar. Ir ji visiškai atsiduoda tam, ką dabar daro. Beveik visos besąlygiškai mylimos moterys pasižymi šiuo gyvenimo akimirkos džiaugsmu.
  5. Kadangi nepamirštama moteris yra jautriai atliepianti kitam, ji turi nuostabią savybę pamatyti vertingus dalykus kitame.  Jis yra šmaikštus, bet drovisi tai daryti, todėl kiti to nežino. Ji uždega šia vyro savybę ir palaiko ugnį. Iš išorės jis – verdantis katilas, o viduje – svajingas idealistas. Atliepianti moteris tyliai ateina į šią slaptą vietą ir jaukiai mėgaujasi.
  6. Paradoksas, bet neužmirštama moteris turi gilų vienatvės poreikį. Ji yra savaime suprantamas žmogus. Ji nepasimetusi minioje, bet tai nereiškia, kad ji išsiskiria kaip vakarėlio “žvaigždė”. Greičiau, ji jaučia ramybę ir asmeninį saugumą. Kai kurie jos džiaugsmai yra vidiniai, jos pasitenkinimas egzistuoja mintyse ir vaizduotėje. Šis vientisumas ir vidinis turtingumas apsaugo tokią moterį nuo bet kokio vergiško noro įtikti. Tai suteikia nuostabų paprastumą ir apsaugo ją nuo nervingumo ir smulkmeniškumo.
  7. Nepamirštama moteris yra moteriška, bet nebūtinai. Vienas jaunas šokių mokytojas pasakė stulbinančią frazę: “Ta moteris, kuri “prastuminėja” savo moteriškumą, yra visiškai nemoteriška. Moteriška moteris niekada to neįrodinėja. Jai nebūtina kas kartą įsiterpti į pokalbį.  Ji nesistengia būti pastebėta. Tiesiog būdamas šalia jos jautiesi vyru”
  8. Vyrai teigia, kad šį jausmą sukelia tai, kad moteriška moteris yra švelni vyrui. Ji niekad nemąsto apie tai, kad yra būtina visomis išgalėmis išsikovoti tai, kas jai priklauso. Jai patinka vyrai, ji gerbai ir žavisi tuo, ką jie stengiasi pasiekti, ji viliasi, kad padarys juos laimingais. Jos moteriškumas pasireiškia ne seksualiu meistriškumu ar išblukusiu bejėgiškumu ir noru rengtis pagal paskutinę madą. Jos moterškumą formuoja švelnumas, rūpestis ir noras aukotis kitam.
  9. Ar nepamirštama moteris turi būti protinga? Neįtikėtinai daug vyrų atsako į šį klausimą “taip”. Protingumas perauga turtingą ir brandžią išmintį, į tą magiją, kuri padeda išgyventi šiame pasaulyje. Bet išmintis gali tapti tą realybę griaunančiu ginklu. Jei moters intelektas yra akmuo, po kuriuo kiša mažus, vyrą naikinančius sprogmenis, ji taip pat bus nepamirštama, bet ne dėl to, kad teikia džiaugsmą. Jei jos intelektas yra priedas prie subtilaus supratimo, jis padės nutiesti tiltą tarp vyro minties ir jos minties. Jei vyras pokalbyje supranta, kad yra kur kas šviesesnis ir gilesnis, tada jis prisimins moterį su šiluma ir jaukumu.
  10. Kas dar? Nors tai gali nuskambėti kaip Viktorijos laikų sentencija, moteris yra nepamirštama dėl to, kad ji yra gera. Be abejo, kai kurios labai nesąžiningos, nenuoširdžios ir nuo meilės laisvos ponios įsikuria savo vyrų galvose. Bet stebėtina tai, kad nepamirštamos moterys gal būt ne visada buvo eilinės, tačiau visada – kilnios, mylinčios, drasios ir dosnios.
  11. Žinoma, tos moterys, kurios stokoja šių savybių, gali trumpam sužavėti. Tačiau gerumas yra gražesnis už bet ką. Smulkmeniškumas ir neapykanta, niekšingumas ir godumas yra trumpalaikiai, bet to pakanka, kad moters veidas būtų subjaurotas.
  12. Ir galų gale nepamirštama moteris kitus daro didesniais už gyvenimą. Ji suteikia vyrui gyvenimo prasmę, suvokimą, kad jis yra daugiau nei mano, veda jį toliau, nei jis manė galintis eiti. Kai esi su moterimi, tikrai žinai ir tiki. Tu sakai tuos dalykus ir darai tuos darbus, kuriuos visada norėjai daryti, bet kažkaip neprisivertei taip kalbėti ir elgtis su savo draugais. Ir galų gale labiausiai nepamirštama moteris yra ta, kuri išlaisvina dvasią iš slaptavietės.
Nedaug moterų gali perversti savo gyvenimo lapus, kurie tapo ryškiais tūkstančių žmonių atmintyje. Bet kiekviena moteris galėjo tapti nepamirštama tam vyrui, kuris ją mylėjo ir ir pasirinkdavo. Nes ta moteris, kurią vyras atsimena, galų gale yra ta moteris, kurios jam reikia, kuri nuramina, kuri gali suteikti jam saugumą ir vaisingą patirtį. Ir kuo daugiau ji trokšta gyventi tikrą gyvenimą, tuo labiau ji myli, tuo švelnesnė yra savo santykiuose, tuo jautresnis jos attliepas, tuo labiau jai reiks moters savyje ir dėl viso to ji taps nepamirštama.
Ardis Whitman
Vertė Arnoldas Stasiulis

2020 m. gegužės 29 d., penktadienis

Virš Vitebsko


Šiame paveiksle matome patį Šagalą ir jo žmoną pakilusius virš gimtojo Vitebsko. Dailininko mūza Bela buvo rafinuota turtingo juvelyro dukra. Ji ilgai bandė savo tėvų kantrybę, kai nusprendė ištekėti už viltis teikiančio  dailininko. Laimei Šagalas išaugo iki modernaus dailininko.
Dailininkas pavaizdavo visa, kas jam brangiausia – save, savo mylimąją Belą ir gimtąjį Vitebską. Laimingi įsimylėjėliai ignoruoja žemės trauką ir apsikabinę skrenda virš savo miesto. Šagalas laiko savo žmoną apglėbęs o ji moja ranka. Apačioje matome vienspalvius, pilkus namus, tik vienas namas paveikslo gilumoje – raudonas. Kadangi paveikslas tapytas 1918 metais, galima įtarti – kad raudonasis namas – bolševikų būstinė. Pačioje paveikslo apačioje matome medines tvoras, kurios ir skirdavo namus. Dar tais pačiais 1918 metais Markas Šagalas susižavėjo naująja bolševikų valdžia ir Spalio revoliucijos metinių proga tas pačias tvoras išmargino unikaliais bolševikiniais grafičiais.
Dangus labiau baltas, nei žydras, labiau monotoniškas ir sunkus, nei skaidrus. Pats Šagalas ir jo žmona apsirengę tamsiais rūbais ir tai ištraukia juos į priekį. Žiūrovas yra tarsi pakilęs kartu su jais. Pora sklendžia kaip aitvaras vėjyje, miestas liko toli apačioje, tai pabrėžia didelės figūros ir santykinai maži namai. Mes net matome žemės išlinkimą – tiek aukštai jie pakilo.
Paveikslas dar ypatingas tuo, kad jame dera kasdienybė ir pakylėta romantika. Kairiajame apatiniame kampe matome pikantišką detalę – kas gi ten darosi patvoryje? Kažkas nusileido kelnes ir lengvinasi! Netikėtas dalykas viename iš romantiškiausių Šagalo kūrinių!
Bet viskas čia dera – ir skrydis, ir plikas užpakalis ir elegantiška Belos suknelė, o ji nėra abstrakti egzaltuota ponia. Pastebėkite dar vieną dalyką – paties Šagalo figūra kampuota, o Bela – užapvalintų linijų. Ji daugiau nei reali – tie nėriniai suknelės apačioje, tie kruopščiai išpiešti bateliai. Menotyrininkai nuolat stebėsis kaip dailininkas sukūrė tokią nesibaigiančią meilės simfoniją ir dedikavo ją realiai, daugybę metų su juo gyvenusiai moteriai!
Yra manoma, kad Šagalas omenyje turėjo ir kitokią “meilę” ir abi figūras pavaizdavo susipynusias neįmanomu būdu. Jos tarsi prigludusios viena prie kitos ir yra tarsi “aptiktos” bandant surasti geriausią padėtį savo rankoms. Tačiau mes puikiai suprantame, kad tokios padėties tiesiog nėra, nes tai – meilės judesys.
Tokia abejotina figūrų padetis sukėlė Šagalui problemų Paryžiaus salonuose. Nepaisant to, kad veikėjai – visiškai apsirengę, skirtingai ir nenatūraliai nukreiptos kojos ir rankos pakankamai aiškiai leido suprasti puritoniškai publikai, kad čia vaizduojama tikra pornografija, nors vienintelė apnuoginta Belos kūno dalis – jos riešas.
Šagalas mėgo tapyti save ir Belą. Tuose paveiksluose jie yra pakilę nuo žemės. Paveikslas “Virš Miesto” yra jų meilės šventė ir poros manifestas po vestuvių.
Štai kaip Šagalo mylimoji Bela Goldenberg pasakojo apie jų sužadėtuves:
“Staiga pajutau, tarsi kilčiau į orą. Tu stovėjai tik ant vienos kojos, lyg kambario sienos jau nebegali talpinti tavęs. Tu pakilai iki lubų. Tavo galva atsigręžė į mane ir pasuko mano galvą į tave. Mes skridome virš gėliu lauko, virš langinėmis puoštų namų, stogų, kiemų ir bažnyčių”
Šis jausmas buvo abipusis, todėl Šagalas ne kartą tapė jų meilę skelbiančius paveikslus. Ir juose matome skraidančią porą, Belos žodžiais tariant “taip, lyg tame nebūtų nieko neįprasto”. Romantinės Šagalo metaforos yra lengvesnės už orą, pakylėtos, jos sklando ir tiesiog kelia mus aukštyn.
Paveikslas “Virš Miesto” (kitur – “Virš Vitebsko”) yra eksponuojamas Maskvos Tretjakovo galerijoje.
Tikrasis paveikslo dydis - 45 x 56 cm