2012 m. balandžio 24 d., antradienis

Kojinės mene

Vyrų žvilgsnius visada traukė tos retos akimirkos, kai būdavo įmanoma žvilgtelti į kojine aptemptą koją. Tai domino ir dailininkus. 19 amžiaus viduryje nuo apnuogintio kūno vaizdavimo kanonų nutolę dailininkai pradėjo piešti daugiasluoksnių rūbų ir apatinių netekusias moteris. 

Female Nude Reclining on a Divan 1825-26 / Eugene Delacroix /
Musée Du Louvre, Paris, France
Pirmasis moters su kojinėmis atvaizdas pasirodė 1832 metais. Tai buvo Eženo Delakrua paveikslas „Odaliska su baltomis kojinėmis“. Bet tai – tik išimtis iš taisyklės. Demi-nu (pusiau apnuoginto kūno) tema atsirado arčiau 19 amžiaus pabaigos, kai afišose, laikraštiniuose ir humoristiniuose piešiniuose, erotinėje fotografijoje įsigalėjo modernizmo stilius. Todėl tų metų pusiau apnuoginto kūno tema taip ir nepateko į ‚aukštajį“ meną.

Teisėtai grožėtis moters kūnu 19 amžiaus vyrai galėjo tik operoje arba cirke. Moterų kojos užkulisiuose viliojo tokius dailininkus, kaip Edgaras Dega ir Žoržas Pjeras Sera. To paties amžiaus pabaigoje pasirodė pagal to meto moralės taisyklės nepadorus šokis kankanas. Šokio metu šokėjos pabrėžtinai rodydavo juodomis kojinėmis su daugybe nėrinių puoštas kojas. Todėl kai kurių dailininkų paveiksluose pasirodė tai, kas anksčiau buvo matoma tik miegamuosiuose.  
Simboliniu to laiko dailininku tapo Anri de Tuluz-Lotrekas. Jo ranka pieštos įžymiosios Mulen Ružo reklamos. Paskutiniais 19 amžiaus metais atsirado daugybė kafešantanų, kur būdavo šokamas kankanas. Dailininkai piešė žymiąsias to meto šokėjas, tarp kurių buvo Loi Fuler. Tačiau dauguma tų darbų nepraėjo dailės galerijų cenzūros ir žiūrovai jų neišvydo. 
Jean-Gabriel Domergue (1889-1962) Le French Can-Can
Nauja, 20 amžiaus pradžios karta, ypatingai fovistai erzino cenzūrą ir nusistovėjusias moralės normas piešdami kankano vaizdus. Ypatingai čia pasižymėjo Ogiustas Šabo (Auguste Chabaud) ir Žanas Domerk (Jean-Gabriel Domergue).
Jean-Louis Forain 1878 The Client
Antroji moterų su kojinėmis tema – prostitutės, Iki 19 amžiaus vidurio jos nebuvo vaizduojamos dailės kūriniuose ir tai liudija apie aukštą to meto moralę. Bet jau 1841 metais pradeant Gavarni darbu „Išlaikytinės“ prostitučių piešiniai pradėti publikuoti žurnaluose ir laikraščiuose. Prie šios temos dažnai sugrįždavo tokie meistrai, kaip Pikaso, Tuluz-Lotrekas, Gri, Diušampas ir Van Dongenas. Ir kiekviename darbe į pirmą planą ištraukiamos kojines su raišteliais. Mergina su kojinėmis tapo visuomeninio blogio ir nuopolio simboliu. Žano Lui Foreno (Jean Louis Forain) darbas „Klientas“ vaizduoja pusnuoges merginas skrybelėto vyro draugijoje ir taip dar labiau išryškina vaizdo nepadorumą.
Kees Van Dongen (1877 – 1968) Tango of the Archangel
19 amžiaus pabaigoje, kai kino ekrane parodytas filmas “Ivetos naktys” (“Les Couchers d'Yvette“), kuriame pirmą kartą rodomas striptizas, tapytojai pradėjo vaizduoti moterį jos kambaryje ir parodė publikai tai, kas anksčiau buvo labai asmeniška.  Paveiksluose vaizduojamos moteriško tualeto detalės ir dažniausiai – kojines besimaunanti moteris. Besirengianti moteris tapo mėgstamu to meto skulptorių siužetu. Ką jau ir kalbėti apie fotografus – jie tiesiog nardė po buduarus.
Visi šie nesuskaičiuojami darbai ir fotografijos paskatino, kad iki antrojo dešimtmečio beveik nepastebimo kojinės, dabar tapo stipriu erotiniu elementu ir fatališkos moters simboliu. Šiuolaikinio demi-nu pradininkas Felisjenas Ropsas (Félicien Rops) moterį su kojinėmis visada vaizduoja balansuojančią ant pornografijos ribos, o olandas Van Dongenas (Kees van Dongen) – priešingai, kaip be nuodėmės esančią dangišką būtybę.
Jau nuo pat 19 amžiaus vidurio pradėjo vystytis erotinė fotografija, kuri nuo 1880 metų pradėta publikuoti „specializuotuose“ leidiniuose. Viename 1850 metų degerotipe pavaizduota jauna moteris, kuri nusivelka kojines ir žvelgia tiesiai į objektyvą. Moters su kojinėmis atvaizdai foto nuoraukose fetišizavo šią aprangos detalę. Vėliau erotinės fotografijos tapo subtilesnės tiek formoje, tiek savo kompozicijomis.
 

Po Antrojo pasaulinio karo iš JAV į Europą atkeliavo pin-up stilius, kur kojinės yra pagrindinė piešinio žinia. Šiuolaikiniai menininkai ir toliau sėkmingai griauna kūno vientisumą. Kojine aptemptos kojos erotiškumas veda link to, kad ji tiesiog atskiriama nuo žmogaus ir vartotojo nebedomina asmuo. Koja tampa objektu, panašiu į lėlės detalę. Toks erotinis „iškapojimas“ pastebimas Man Ray ir Brassay fotografijose.