Negrįžimo taškas

Kiekviena situacija yra unikali, bet tos klaidos, kurias daro ir per vėlai pripažįsta moterys, yra panašios, kaip du vandens lašai. Mūsų damos yra apakintos keliomis melagingomis nuostatomis, kurias dar palaiko moteriškas „glamūras“.

Barniai. Viena iš klaidingų nuostatų – isteriško elgesio laikymas „naudinga emocine iškrova“. Įvairaus amžiaus damos (nuo 18 iki 40 metų) dažnai skundžiasi, kad elgėsi pernelyg emocionaliai. Jos surengdavo „smegenų praplovimus“ ir dažnai „aiškinosi santykius“. Ko jau ko, o temperamento netrūksta dažnai moteriai: jos moka bartis emocionaliai, kryptingai ir pilnatviškai. Jei tai bus riksmas, jį girdės kaimynai, skraidys ir duš indai, o vyras liks nieko nenutuokiantis. Kur tas „angelas“ su kuriuo jis susitikinėjo? Nejaugi šita siautėjanti ragana – jo likimas ir jo meilė?

Šalin buitį! Dar vienas paklydimas, lemiantis santykių pabaigą – „asmeninės laisvės išlaikymas“. Konkrečiai, jis išreiškiamas pasiryžimu negaminti, netvarkyti ir neleisti paversti save „namų verge“. Bet, deja, bet kokio isterinio laikotarpio metu vyras nori valgyti. Ir tada neveikia „Aš taip pat dirbu ir pavargstu“ ir „jei nori valgyti – pasigamink pats“. Kad ir koks geras būtų seksas, kad ir kiek dvasiškai esate artimi, jei vyras alkanas ir neprižiūrėtas, santykiai ima tiksėti atgaline eiga. Vyras gali tapti sąjungininku namų ūkyje tik tada, jei moteris yra diplomatiška ir rami. Vyrai nepakelia jokių reikalavimų, pretenzijų ir trypimo kojomis.

Pavydas. Moterų santykis su pavydu yra išties labai sudėtingas.  Visų pirma jos stengiasi žūt-būt iššaukti pavydą bet kokia forma. „Pavydi, reiškia myli“ yra viso labo eilinė ir neteisinga nuostata. Visų antra, jos savo pavydu išsekina vyrą. Tai ir būdas parodyti jam, jog esi neabejinga, bet tuo pačiu ir padidintos kontrolės akstinas. 

Prieš jus toli gražu ne pilnas „santykių griovėjų“ sąrašas. Bet dažniausiai pačios moterys nurodo į šias tris grupes.

Santykių nesugrąžinimo taškas. Įsivaizduokite vyrą, kuris yra persmelktas barniais, blogai maitinamas, jam pavyduliaujama ir nuolat leidžiama suprasti, kad bet kuriuo metu gali būti pakeistas kitu. Žinoma, visa tai prasideda ne iš karto: iš pradžių yra abipusio pasigėrėjimo, „rožinių akinių“ ir kitokių saldumynų laikotarpis. Vyras patenkintas ir jau mano, kad atrado „savo tobuląją“. Bet praėjus pusei metų po to, kai jie apsigyveno kartu, pradeda ryškėti ne pačios simpatiškiausios savybės. Iš pradžių vyras galvoja, kad tai viso labo tik atsitiktinumas. Po to supranta, kad daug kas ima kartotis bauginančiai reguliariai. Jis bando pasikalbėti su moterimi ir, greičiausiai, gauna dar vieną barnį.

Kol tam tikros individualios vidinės logikos „pliusai“ viršija ar bent yra lygūs „minusams“, vyras kenčia, bet iš esmės išlieka laimingu.  Bet ta akimirka, kai „minusai“ rimtai persveria „pliusus“, tampa posūkio tašku jų santykiuose. Vyras ima kaupti įrodymus, kad ši moteris jam netinka. Vieniems reikia daugiau laiko, kitiems – mažiau, bet ši akimirka ateina būtinai. Ir ji vadinasi „santykių nesugrąžinimo tašku“.

Tada pas vyrą iškyla vidinis įsitikinimas, kad šie santykiai yra baigti. Tai reiškia, kad jis toliau nepasiruošęs dėti pastangas, jausmus ir lėšas į jų atstatymą. Dabar jis jau nedarys nieko, kad sugrąžintų ar atstatytų santykius. Dabar jie jam – praeityje.

Vyro negrįžimo taškas. Visų įdomiausia, kad moterys paprastai „paržiopso“ šią akimirką. Jos ir toliau elgiasi taip pat ir net padidina ekspresiją. O kaipgi kitaip, jei vyras tapo apatišku? Reikėtų surengti jam dar vieną pašutinimą, kad atgytų! Ir tai tik įtikina vyrą, kad jis padarė teisingas išvadas. O toliau situacija gali klostytis įvairiai. Fiziškai vyras gali pasitraukti ne iš karto. Kitaip sakant laikas tarp „santykių nesugražinimo taško“ ir „vyro negrįžimo taško“ gali tęsti ir kelias minutes ir ilgus metus.

Psichologiškai savo santykius su moterimi užbaigęs vyras gali likti gyventi pas ją. Bet kai tik baigiasi psichologinis santykis, įsijungia „paieškos elgesys“. Jis tampa atviras naujiems atradimams!

Kadangi vyras beveik niekada nesiryžta „išeiti niekur“, jis pradeda gyventi dvigubą gyvenimą. Situacija gali būti paprastesnė, jei nėra vaikų. Sprendimą padaręs vyras per trumpą laiką gali susirasti naują „įsimylėjimą“ ir ištarti seniems santykiams „arivederči“.

Kai kada vyrai tiesiog „prapuola“, neatsakinėja į skambučius, SMS žinutes ir elektroninius laiškus. Na, o tie kurie yra drąsesni, atvirai pareiškia, jog santykiai baigti, išgyvena nemalonų pasiaiškinimų laiką ir su palengvėjimu atsidūsta.

Kai kalba eina apie vedybinius ryšius ir vaikus, situacija tampa sudėtingesnė. Sutuoktinis gali metų metus turėti kitus ryšius už santuokos ribų. Arba gali „pabėgti“ į alkoholį, žaidimus, darbą, hobį. Ir būti su žmona ne kartu, bet šalia. Ir pasitaiko, kad vyrai taip ir nesudeda lagamino ir neišeina – dėl vaikų, arba dėl to, kad nėra kur eiti. Bet tuo pačiu metu jaučiasi „pagauti“ ir nelaimingi. Moteris tada taip pat kankinasi, kol galų gale pati nenusprendžia išsiskirti.

Antras šansas. Bet grįžkime į pačia sudėtingiausią akimirką moteriai, kai vyras jai ištaria: „Viskas, daugiau negaliu, skirkimės“. Tada ji pradeda girdėti! Staiga ji labai rimtai priima tai, ką jis ne kartą yra sakęs – jo prašymus ir pretenzijas. Ji ima suprasti, kad savo isterijomis, pavydu ir nerūpestingumu (reikiama – pabraukti) pastūmėjo santykius į griūtį.

Ir ji nusprendžia „viską sugrąžinti“. Dabar pajunta tokią meilę, tokią jėgą, kuri mažų mažiausiai turėtų apversti pasaulį. Dabar jai rodosi, kad ims elgtis kitaip ir įvertins visas savo klaidas. Žinoma, jie dar bus laimingi! Tereikia, kad jis leistų „antrąjį šansą“.

Jos galvoje rezgasi išganinga mintis, kad „jis pats nesupranta, ką daro“, kad šis pokalbis yra visiškai ne apie santykių nutraukimą. Tiesiog tai paskutinis jo bandymas, dasibelsti iki jos mylimos širdies! Ir, žinoma, ji tuoj tuoj išgirs ir jie bus laimingi.

Deja, viskas ne taip. Vyrai ypatingai retai manipuliuoja skyrybų tema, tai greičiau moteriška savybė. Kai vyras prabyla apie skyrybas (ketina išsiųsti jus „pas mamą“ ar pats susikrauti lagaminą), tai reikia vertinti labai rimtai. Greičiausiai „santykių nesugrąžino taškas“ jam jau praeityje ir dabar jis artėja prie „savo paties negrįžimo taško“.

Net jei vyras pasiduos moters ašaroms ir duos „antrąjį šansą“, nieko gero iš to nebus. Visų pirma –jam visi santykiai yra psichologiškai baigti, o tai reiškia, kad jis jau nebedės jokių pastangų. Geriausiu atveju truputį luktels ir pažiūrės, ar moteris ėmė keistis taip, kaip ji žadėjo. Na, o moteris, nematydama vyro reakcijos, gana greitai praras visą ryžtą. Tokiu būdu „antrasis šansas“ tėra nevaisingas ir skausmingas santykių agonijos tęsinys.

Moteris ant „kabliuko“. Dažnai santykius nutraukę ir nuo moters pasitraukę vyrai, po kažkiek laiko paasirodo jos gyvenime. Na, o jos vėl neteisingai interpretuoja šį faktą. Jas apima romantiška nuotaika, jos tikisi, kad jis „suprato, kad ji yra visų geriausia ir nutarė grįžti“. Bet esmė tame, kad dalis vyrų vertina galimybę turėti „atsarginius aerodromus“ ir periodiškai pasirodo buvusių moterų gyvenime. Jie sako komplimentus, kartais atvirai meluoja ir vadina „visų geriausia“ bei apeliuoja į gyvenimo aplinkybes, kurios neleidžia būti drauge. Vienu žodžiu jie sudaro neegzistuojančių santykių regimybę, - gal iš savininkiškumo jausmo, gal ir dėl to, kad turėtų kur gyventi. Bet ar norite būti „atsarginiu aerodromu“? Negaiškit laiko!

Taigi... Santykiai retai kada sugriūva dėl to, kad sutuoktiniai nesutaria dėl socialinės politikos Kuboje. Kur kas dažniau tomis priežastimis tampa nenuolankumas ir egoizmas. Pasistenkite pažvelgti į save. Taip, jūs vertinate santykius, bet ar jūsų žodžiai sutampa su darbais?

Santykių labui reikia daryti viską, kas tik įmanoma ir tai daryti reikia dar iki to, kol jie ims artėti prie „negrįžimo taško“. Jei vyras pats ateina į pokalbį apie santykius – tai labai rimta. Pasistenkite jį išklausyti ir padaryti išvadas. Jei vyras nusprendė išeiti, tai, greičiausiai, nebėra jokios prasmės jį sulaikyti.

Jūs negalite sugrąžinti buvusių santykių. Yra įmanomas bendravimas, kuris remiasi saviapgaule ir iliuzine viltimi. Reikalingas laikas tam, kad suprasti savo klaidas ir tikrai pasikeisti. Iškentėkite, padarykite išvadas ateičiai ir gyvenkite.